Straipsnis

Lisabona, 2000 m. vasario mėn. 24 d.

Džordžesas ESTYVENARTAS
(Georges ESTIEVENART)
Direktorius

“NARKOTIKAI IR NARKOMANIJA: INFORMACIJA BEI EUROPOS SĄJUNGOS
GLOBALINĖS STRATEGIJOS PANAUDOJIMAS”

 

Tarpinstitucinė konferencija,

Briuselis, 2000 m. vasario mėn. 28-29 d.d.

 

TURINYS

  • Įžanga
  • Darbas
  • a) Narkotikų vartojimo tendencijos.
  • b) Pasekmės sveikatai.
  • c) Teisiniai bei politiniai rodikliai.
  • d) Politinės bei strateginės reakcijos.
  • Reakcijos, susijusios su poreikio sumažinimu.
  • Abejonės Europos Sąjungos 2000-2004 m.m. strategijomis
  • a) Principai.
  • Tikslai.
  • 4) Dėmesį sutelkti ties pasikeitimu.
  • a) Politinės struktūros.
  • b) Teisinės struktūros.
  • Galimas grafikas.
  • 5) Išvados.

 

ĮŽANGA

Be jokios abejonės, kad narkotikų bei narkomanijos problemos sprendimui reikalinga globalinė reakcija ir vis svarbiau reikia rasti tinkamesnį sprendimą, bent jau teorinį, dėl poreikio sumažinimo, tiekimųbeo tarptautinio bendradarbiavimo susilpninimo. 2000-2004 strategija, labiau nei jos pirmtakuose, ieško ryšio tarp skirtingų Europos Sąjungos sprendimų bei metodų, kovojant su “narkotikais ir narkomanija”. Pagrindinis šios strategijos principas yra suteikti pakankamai erdvės progresuoti ir tuo pačiu aptarti savo skirtumus bei, jei įmanoma, juos sumenkinti.

Pirmiausiai ši strategija be jokių dviprasmiškumų akcentuoja pagrindinį informacijos, bendradarbiavimo bei vertinimo vaidmenį, kaip gyvybiškai svarbų ES darbui narkotikų srityje.

Kas liečia šią informaciją, turbūt niekam nereikia priminti, kad 1993 metais VVith regard to information, buvo įkurtas Europos narkotikų ir narkomanijos kontrolės centras, kurio tikslas - rasti priemonių, suteikiančių daugiau žinių apie narkotikus bei narkomaniją, ir padėtų bendruomenei bei narinėms valstybėms sukurti bei įsisavinti savo strategijas. Iki šiol pagrindinė priemonė

EMCDDA surinktai informacijai yra metinė ataskaita dėl narkotikų problemos Europos Sąjungoje padėtį. Naudojantis 4 nuoseklių ataskaitų leidiniais dabar galima pateikti tokius pastebėjimus:

 

2. DARBAS

Narkotikų vartojimo tendencijos

Medžiagų ir, ypatingai, jų vartojimo paplitimo bei socialinių grupių, kurios juos naudoja, žinojimas

suteikia esminės informacijos, padedančios atrasti sprendimą. Dabar aš greitai peržvelgsiu pagrindinius narkotikus, kurie yra naudojami Europos Sąjungos teritorijoje.

Pirmiausiai, kanapės:

  • Tai plačiausiai naudojamas narkotikas, kurį mažiausiai nors kartą yra pabandę 40 milijonų žmonių, iš kurių 12 milijonų išbandė per pastaruosius 12 mėnesių.
  • Narinėse valstijose, kur vartotojų skaičius yra didžiausias, kanapių vartojimas yra stabilus arba jau mažėjantis. Ten, kur lygis yra žemesnis, vartojimas nuolatos didėja.
  • Apyvartiniai kiekiai atrodo yra pastovūs, tačiau jos vis tiek išlieka plačiausiai paplitusiu narkotiku.
  • Jos yra pagrindiniu narkotiku, su kuriuo susiduriama areštavimo atvejais, dažniausiai dėl vartojimo.

Perėjimas prie amfetaminų, ekstazi ir LSD:

  • Tai narkotikų vartojimo klausimas, kuris nuo ankstyvųjų 1990-ųjų buvo siejamas su “šokio” kultūra, nors pastaruoju metu buvo apžvelgtos ir kita jos pusė bei vartotojų grupės.
  • Šių produktų galima gauti vis lengviau ir lengviau. Galima apžvelgti ir galimų rinkoje nusipirkti produktų įvairovę.
  • Po stipraus plitimo laikotarpio atrodo, kad ekstazi vartojimas nurimo ir net sumažėjo. Tai galima pastebėti iš ypatingai sumažėjusio konfiskuoto kiekio.
  • Iš kitos pusės, buvo pastebėtas padidėjęs poreikis taip vadinamiems “stimuliantams”, ypatingai amfetaminams bei kokainui.
  • Visiškai aišku, kad Skandinavijos šalyse intraveninių amfetaminų vartojimas tapo problema.
  • Išskyrus paskutinįjį punktą, reikia pabrėžti, kad šių produktų vartojimo tendencijos labai retai atspindi mūsų turimus rodiklius, tokius, kaip prašymai gydymuisi. Šiuo atžvilgiu Ankstyvosios įspėjimo apie naujus sintetinius narkotikus sistema siūlo priemonę, kurią reikėtų eksploatuoti ir sistematiškai naudoti.

Dabar panagrinėkime opiatus:

  • Rimtos priklausomybės nuo opiatų lygis Europos Sąjungoje yra stabilus, o vidutinis vartotojų amžius po truputį kyla, kyla ir gydymą pradedančių žmonių skaičius.
  • 1.5 milijono žmonių, tai yra 4 iš 1000, rimtai vartoja opiatus, dažniausiai heroiną.
  • Milijonas iš jų atitinka visus priklausomybės kriterijus, tai yra 2.7 iš 1000 gyventojų.
  • Šių produktų suvartojimas iš esmės yra susijęs su kitų faktorių, susijusių su kraštutinumu, ypatingai socialine nelygybe, skaičiumi.
  • Jei heroino vartojimas akivaizdžiai išaugo, tačiau jis nebėra tik injekcijų formos, jį galima jau ir rūkyti.

Kas liečia kokainą:

  • Jo vartojama mažiau nei amfetaminų ar ekstazi, tačiau vis dėl to daugiau nei heroino.
  • Buvo ištirti padidėję konfiskuoti kiekiai, ir pagal nustatytus rodiklius nustatyta, kad kokaino rinka vis dar auga.
  • Kokainą dažnai pradeda vartoti heroiną vartojantys narkomanai, kaip antrą narkotiką.
  • Taip pat išaugo ir kreko vartojimas.

Baigiant šį skyrių, reikia pabrėžti, kad pranešimuose vis dažniau ir dažniau atkreipiamas dėmesys į narkotikų derinių naudojimą, įtraukiant ir jų naudojimą kartu su prirašytais vaistais ir alkoholiu.

Iš to išplaukia antrasis punktas:

b ) Pasekmės sveikatai:

Mirtingumas, susijęs su narkotikais (dažniausiai dėl perdozavimo), išlieka stabilus arba net mažėja. Apytiksliai 7000 žmonių per pastaruosius vienerius metus, kuriems gautas visos Europos Sąjungos skaičius.

Daugelyje narinių valstybių pastebėtas AIDS diagnozių sumažėjimas.

Visose narinėse valstybėse narkomanų, kuriems diagnozuojamas ŽIV virusas, santykis yra stabilus arba mažėja, tačiau naujai diagnozuojami atvejai pasireiškia jaunesnio amžiaus žmonių grupėse, kas parodo, kad ŽIV vis dar perduodamas.

Kepenų uždegimo virusas B ir C vis dar išlieka tikrove. Ypatingai virusas C.

Iš esmės, pranešimuose akcentuojamas susirgimų bei problemų, susijusių su intraveninių narkotikų vartojimu, padidėjimas.

c) Klausimai, susiję su narkotikų vartojimu:

Didžioji dauguma areštavimo atvejų, susijusių su narkotikų vartojimu, bei areštavimo atvejų, susijusių su narkotikų prekyba, santykis nebedidėja.

Narkotikų vartotojai sudaro didžiąją dalį kalėjimo populiacijos.

Kitas labai svarbus dalykas, aiškinant dabartinę situaciją, susijusią su narkotikais, apima narkotikų politikos bei strategijų įvertinimą, įtraukiant ir priemones, kurių tikslas sumažinti narkotikų poreikį.

Politinės ir strateginės priemonės spręsti narkotikų problemas:

Vis labiau ir labiau pastebima tendencija akcentuoti prevencinę bei gydojamąją veiklą nei paprasčiausią baudimą už narkotikų naudojimą.

Išsiplėtė veikla žalos, susijusios su narkotikų vartojimu, sumažinimu.

Politinėmis priemonėmis siekiama efektyviai sumažinti baudžiamųjų bylų, skirtų įkalinti narkotikų vartotojus, skaičių. Tačiau, iš esmės, žmonių, įkalintų už narkotikų vartojimą, santykis nedidėja, palyginus su bendu įkalintų žmonių skaičiumi.

Dauguma narinių valstybių akcentuoja pavojus, susijusius su žalingomis medžiagomis, nepaisant jų teisėtumo.

Narinės valstybės - avangardinėmis Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Portugalija - tobulina horizontaliąsias struktūras, užtikrinančias nacionalinės politikos kūrimą bei įdiegimą kovos su narkotikais srityje.

Jei globalinės strategijos aiškiai skiriasi viena nuo kitos, tai abibūdintose aukščiau vis labiau ryškėja:

  • Numatytos užduotys ir tikslai;
  • Koordinavimas;
  • Informacija;
  • Įvertinimas.

Priemonės, susijusios su paklausos- poreikio sumažinimu:

Vis dažniau klausinėjama apie teisėtų ir neteisėtų narkotikų, naudojamų ir kaip prevencinę, ir kaip gydymo priemonę, skirtumą.

Reikia pabrėžti, kad labai išplito gydymas, naudojant pakaitalus. Šiuo būdu dabar gydoma daugiau nei 300,000 vartotojų.

Atrodo, kad labai išplito privalomo gydymo, kaip alternatyva įkalinimui, paskyrimas.

Tarp prevencinių bei gydomųjų priemonių yra ryšys, vadinamas “darbu gatvėje”, kuris apjungia du elementus, paminėtus su tikslu prasiskverbti į tas grupes, kurias klasikiniais metodais yra sunkiausiai pasiekti.

Galima aiškiai išskirti santykį tarp problematiško narkotikų vartojimo bei pašalinimo iš visuomenės, todėl ieškoma metodų, kurie yra labiau integruoti ir nebėra skirti tik narkotikų vartojimo problemai spręsti.

Vis svarbesnę vietą užima darbas bendruomenės lygiu: vietinės agentūros, įtraukiant ir savanorių organizacijas.

Šeimos ir tėvai atlieka labai svarbų vaidmenį šiame procese.

Nors, iš esmės, priemonės įvertinti paklausos sumažinimo veiklą vis dar lieka neefektyviomis, tačiau jos vis dar tobulinamos. Instrukcijų bei gerų metodų pasikeitimas Europos Sąjungos lygiu labiau nei kada nors anksčiau parodo, kad ši veikla turi prioritetą.

Mes apžvelgėme EMCDDA kovos su narkotikais strategijų kūrimo Europos Sąjungos lygiu filosofiją.

ABEJONĖS EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGIJA 2000 - 2004

Dabar kelias minutes visą dėmesį sutelksiu ties Europos Sąjungos 2000-2004 strategija, kurią patvirtino Helsinkyje 1999 m. gruodžio mėn. Pirmiausiai reikia pasakyti, kad ji pagrįsta integruotu Europos komisijos pasiūlymu ir atsižvelgia į padėtį, parinktą Europos vyriausybės 1999 m. lapkričio mėn. (Gianakou - Koutsikou pranešimas).

Strategija pabrėžia dialekto, pagrįsto “informacija, strategija, įsisavinimu, įvertinimu”, kaip pagrindinio priemonių, panaudotų Europos Sąjungoje, sėkmės elemento, svarbumą. Pagal ją reikia mažiausiai sukurti struktūrą, leidžiančią peršokti nuo informacijos prie žinių, nuo žinių prie praktinių galimybių, kurios, galima sakyti, yra sugebėjimas dirbti, pasinaudojant visais žinomais faktais ir tinkamu metodu.

Akivaizdu, kad bendras kiekvienos Europos Sąjungos priemonės arba metodo įvertinimas yra tik vienas pačios strategijos vertinimo elementas. Klausimas, slypintis už visos šios informacijos, yra vienas iš laikančiųjų struktūros pagrindų, suteikiančių bendras Europos Sąjungos bei kiekvienos jos narinės valstybės darbo instrukcijas bei įvertinimą.

a) Principai

Detaliau panagrinėkime šią strategiją, ir, pirmiausiai prisiminkite jos orientacinius principus:

  • Ji pabrėžia, kad narkotikai yra didelis prioritetas ir ES viduje, ir už jos ribų.
  • Siekimas strategiją padaryti globalinės reikšmės bei labiau balansuota.
  • Ji gina prioritetą narkotikų paklausos sumažinimui, ypatingai atkreipiant dėmesį į jaunimą bei žalos sumažinimo aspektą.
  • Taip pat jos tikslas sustiprinti kovą prieš organizuotą nusikalstamumą sutvirtinti policijos pajėgų, muitinės bei teisinių institucijų bendradarbiavimą.
  • Ji pabrėžia poreikį pilnai pasinaudoti potencialu, kurį siūlo įvairios sutartys.
  • Ji taip pat skatina tarpagentūrinį bendradarbiavimą bei pabrėžia labai svarbų EMCDDA ir EUROPOL’o vaidmenį.
  • Ji parodo, kad labai svarbu kaupti, analizuoti bei platinti patikimą, lyginamąją informaciją apie narkotikus, atkreipiant ypatingą dėmesį į papaildomą 5 epidemiologinių rodiklių, pateiktų EMCDDA, reikšmę.
  • Ji skatina šalis vienytis, prisijungiant prie ES.
  • Platina tarptautinio bendradarbiavimo principą.
  • Ji parodo poreikį tinkamo šaltinio panaudojimui.
  • Ir galiausiai, paskutinis, tačiau ne menkesnis principas, yra tai, kad Europos Dąjungos veikla kovos su narkotikais srityje turi būti vertinimo subjektas.

b) Tikslai

Šis paskutinis principas, susijęs su ES veiklos vertinimu, aprašomas tiksluose, kuriuos propaguoja strategija. Yra šeši tokie tikslai:

  • Per penkerius metus labai sumažinti narkotikų vartojimą bei naujų vartotojų iki 18 metų skaičių.
  • Per penkerius metus labai sumažinti neigiamą įtaką sveikatai dėl narkotikų vartojimo (ŽIV, kepenų uždegimo virusas B ir C).
  • Padidinti sėkmingai išgydytų narkomanų skaičių.
  • Labai sumažinti galimybę nelegaliai įsigyti narkotikų.
  • Sumažinti nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičių.
  • Sumažinti galimybę nelegaliai uždirbtų pinigų plovimui bei nelegaliai prekybai narkotikų pakaitalais.

Žvelgdami į 2004 metus visą dėmesį reikia sutelkti būtent į šiuos tikslus. Taip pat nedelsdami privalome susipažinti su rodikliais, padedančiais įvertinti, arba, jei pageidaujate, vertinti situacijos, susijusios su šiais šešiais tikslais, vystymąsi nuo dabar iki 2004 metų visoje ES. O kol kas turime pripažinti, kad pagrindinis vertinimo principas tebelieka ne kas daugiau, o tik grynas noras. Tai galima pasiekti tik, jei kiekviena iš 15 narinių valstybių nacionaliniu lygiu priims tikslus, numatytus ES, bei pasirinktus valdymo ir vertinimo metodus.

Šiuo atžvilgiu EMCDDA 5 pagrindiniai rodikliai kartu su supaprastintais kaupimo metodais yra nuostabi pirmųjų 3 ES strategijos tikslų įgyvendinimui. Būtų naudinga pasinaudoti panašiomis priemonėmis ir metodais kitų trijų tikslų įgyvendinimui.

Šie rodikliai, papildantys kitas priemones, tarp kurių EMCDDA yra pirmiausia, leis įvertinti situaciją prieš pradedant atlikti užduotį. Ši labai svarbi pradinė fazė po to leis taip pat įvertinti visas narines valstybes, naudojant kiekvieną rodiklį atskirai.

Tokia integruota gautos informacijos analizė pirmiausiai penkerių metų periodo pusiaukelinėje stadijoje, o po to ir pabaigoje leis įvertinti ES strategijos įtaką nacionalinėms strategijoms.

Reikia pasakyti, kad reikia daug ką dar padaryti, kad pasiekti šią padėtį, ir, kad tarp politikų ir specialistų turi vykti nuolatinis dialogas.

4. DĖMESĮ SUTELKTI TIES PASIKEITIMU

Neoficialioje aplinkoje, dalyvaujant pagrindiniams veikėjams, dirbantiems su narkotikų strategija ES lygiu, šios konferencijos metu buvo suteikta nuostabi galimybė aptarti grynai organizacinės kilmės reikalavimus bei sąlygas ir metodus, kurie padėtų mums suteikti tinkamą paramą šiai ES strategijai.

Leiskite man pateikti keletą minčių, kurios paskatins šių dviejų dienų debatus.

a) Politinės struktūros

Pirmiausiai reikia pripažinti, kad struktūros turės pagerinti situaciją ES lygiu.

Pirmasis reikalavimas yra nustatyti metodą, kurio pagalba galima būtų pagerinti, valdyti, patikrinti bei įvertinti visą strategiją. Jei tinkamos bei efektyvios informacinės priemonės turėjimas yra pagrindinis reikalavimas, tada reikia aptarti ir patį geriausią būdą, kaip pasinaudoti ta informacija. Šioje stadijoje ES turės horizontaliųjų “vaistų” grupę (HVG), kuri šiuo atžvilgiu turi šiokios tokios įtakos.

Susidūrus su daugiaerdvine narkotikų ir narkomanijos problemos sprendimų kilme, svarbu pripažinti, kad Sveikatos apsaugos bei Justicijos ir vidinių reikalų ministerijos dirbo paraleliai, tačiau ne kartu. Labai svarbu, kad šis darbas būtų suderintas.

Viena iš pradinių priemonių turėtų užtikrinti, kad bet koks įstatymas, susijęs su narkotikais ir narkomanija, pirmiausiai būtų peržiūrimas HVG.

Antra, atsižvelgiant į vis didėjantį narinių valstybių skaičių, bei tarpdepartamentinių koordinavimo struktūrų, turinčių įdiegti bei įvertinti nacionalines strategijas, įsteigimą, HVG padėtų priartėti prie tiesioginės naudos iš šių nacionalinių institucijų. Kartą ar du per metus nacionaliniai koordinatoriai taip pat turėtų susitikti tam, kad reguliariai galėtų ne tik vertinti naudojamas priemones bei projektų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, bet ir aptarti bendras priemones, naudojamas arba kurias reikėtų panaudoti ES lygiu. Šiuo atžvilgiu, jie turėtų pasikliauti ne tik komisijos, bet ir valdymo centro bei EUROPOL’o aktyvia veikla.

Reguliarus jų darbo rezultatų perdavimas HVG suteiktų galimybę nuolatos kontroliuoti ES priemones bei metodus.

Bet kokiu atveju man atrodo, kad aplinkos, gali būti ir neoficialios, sukūrimas dialogui, konsultavimui bei strategijos apsvarstymui, reguliariai sukviečiant visas šalis, kurios iš tikrųjų atsako už kovą prieš narkotikus nacionaliniu lygiu, turi būti lemiamas bei skubus poreikis. Dabar aš kalbu apie nacionalinius koordinatorius bei jų antrininkus ES lygiu, ir ne apie ką nors kitą, kaip apie ypatingą įgaliotinį Vitorino, kuris kaip tik šiandien yra kartu su mumis.

b) Teisinės struktūros

Dabar aš pereinu prie teisinių dimensijų bei struktūrų, kurios sprendžia narkotikų bei narkomanijos problemas ES lygiu. Man nereikia priminti čia esantiems žmonėms, kad ES tvirtumas glūdi ir jos galėjimo sukurti teisines struktūras, kurios yra padalintos tarp visų jos narinių valstybių.

1995-2000 m.m. laikotarpiu nepaisant vakancinių vietų, sukurtų pagal Mastričo bei Amsterdamo sutartis, ES lygiu buvo išleista labai nedaug įstatymų. Pavyzdžiui, remiantis visuomeninės sveikatos apsaugos nuomone, šiuo periodu taryba aptarė ne vieną naujų įstatymų, atsiradusių dėl didelio informacijos bei praktinio žinių kiekio, punktą.

Vienas verčia sutikti, kad sutarčių sudėtingumas yra pagrindinių kliūčių priežastis. Iš dalies tai atsirado dėl teisinių sistemų, įtakojančių sprendimus įvairiems problemos aspektams, skirtumų.

Dauguma tokių skyrių, kaip visuomeninė sveikata (straipsnis 152), tiekimų sumažinimas (straipsniai 29-42), pinigų plovimas (straipsniai 56-60) bei medžiagos, naudojamos narkotikų gamybai (straipsniai 25-27), paremti atskirais sutarties straipsniais, kurie tarpusavyje neturi jokio ryšio. Tas pats yra ir su aspektais, susijusiais su tyrimais (straipsniai 163-173), duomenų kaupimu (straipsnis 285) arba net šiaurės-pietų politikomis (skyrius XX) ar sintetiniais narkotikais (bendras darbas - skyrius VI). EUROPOL ir EMCDDA nepakankamai susitelkia ties “vaistų” kryptimi.

Gal būt dabar reikėtų aptarti teisinės informacijos apie narkotikus sistemos įkūrimą, pasinaudojant ne tik visais bendrais ES veiklos narkotikų srityje principais: globaliniu požiūriu, koordinavimu, informacija bei įvertinimu, bet ir atkreipiant dėmesį į turimas teisines priemones, kurias galima panaudoti tam, kad užtikrinti geriausius galimus šio darbo įvairiose paklausos bei pasiūlos sumažinimo bei tarptautinio bendradarbiavimo srityse, rezultatus. Nenorėdami perrašyti sutarčių, patį strategijos, kurią mūsų valdžia pilnai nurodė sutartyje, tos strategijos, kuris atvaizuoja ne ką daugiau, kaip absoliut ES sprendimą vienai iš labiausiai jos piliečiams keliančių rūpesčių problemų, principą galima pasistengti sustiprinti.

c) Galimas grafikas

Šiuo atžvilgiu čia aptartos idėjos, kurias pasiūlė Portugalijos prezidentūra, galėtų būti debatų tarp įvairių nacionalinių koordinatorių po šios prezidentūros arba Prancūzijos prezidentūros pradžioje temomis. Tuo remiantis 2000 metų pabaigoje galima būtų paruošti Europos Tarybai konkretų pasiūlymą dėl struktūros įkūrimo ES narkotikų strategijos įdiegimui.

5. IŠVADA

Prieš pateikiant išvadas, leiskite man pirmiausiai grįžti prie EMCDDA įtakos, vietos bei prioritetų ES strategijos įgyvendinimo atžvilgiu. Tai laikoma informacine priemone kovos prieš narkotikus Europos Sąjungoje strategijai.

Jei atrodo protinga sutelkti visą informaciją, susijusią su narkotikų bei narkomanijos problema ir priimtus jos sprendimų būdus, į vieną vietą, tada tai ne mažiau įpareigoja padaryti logišką išvadą. Ypatingai reikėtų įsisavinti metodologiją, pritaikytą pagal reikalavimus, susijusius su informacija. Taip pat reikia įgyvendinti tokį logišką ryšį.

Rizikuodamaszpasikartoti turiu pabrėžti tą faktą, kad ES turi taip pat pasinaudoti priemonėmis, kurios yra labai svarbios užtikrinant informacijos iš visų narinių valstybių harmoningą kaupimą. Tai, kad ES tvirtina nuoseklų duomenų tarp narinių valstybių kaupimą bei naudojamus metodus ir pripažįsta, kad visa eilė pagrindinių rodiklių, patvirtintų EMCDDA direktorių tarybos, yra labai svarbūs, prieštarauja esminiam pagrindui. Atrodo, kad plačiai bendruomenėje įdiegta teisinė sistema, pagrįsta sutarties straipsniu 285 (anksčiau buvęs straipsnis 213A) yra privalomas užtikrinant narinių valstybių vykdymą, kurios bus stebimos.

Svarbu, kad narinės valstybės pačios kurtų bei stiprintų savo koordinacines sistemas. Grįžtant į 1989 metus, mintis turėti po vieną “narkotikus koordinuojančią sistemą” kiekvienoje narinėje valstybėje, jau buvo pagrindiniu prezidento Miterano apeliacijos elementu valstybės vadovams. Po dešimties metų į šį šūkį buvo tik dalinai atsižvelgta arba įgyvendinta.

Kaip komplimentą galima pasakyti, kad narinės valstybės siūlo savo besąlygišką pagalbą nacionaliniams veiksmams, kurie sudaro EMCDDA pagrindą.

Atsižvelgiant į “poreikio sumažinimą”, svarbu, kad sukaupti tyrimai būtų įgyventinti praktiškai, ypatingai tai, kas susiję su įvertinimais. Procesui taip pat esminę stadiją sudaro sprendimų priėmimas politiniu lygiu, remiantis straipsnius 152.

Šioje stadijoje jau reikia apsvarstyti geriausią metodą, užtikrinantį vaisingą Europos Sąjungos veiksmų planą kovai prieš narkotikus, ypatingai, jei tai tinka, sutelkiant šios programos “narkotinę” informaciją koordinaciniame centre. Besidomintiems, ši programa užsibaigia šių metų, 2000 metų, pabaigoje.

Bendrai dirbant pagal ankstyvąją įspėjimo apie sintetinius narkotikus sistemą, atsirado naujos vakancinės darbo vietos, siekiant kontroliuoti pavojingas naujas narkotines medžiagas.

Turime apsvarstyti ir ES plėtimo procesą bei jo pasekmes. Tam, kad pagal politinį poreikį galėtume padėti techniškai ir moksliškai pasiruošti naujų kandidačių integracijai į REITOX informacijos tinklą, reikia nedelsiant atkreipti dėmesį į EMSDDA taisyklių naujai situacijai įgyvendinimą.

Šiuo metu pastaroji pastraipa neapima techninės pagalbos, tačiau svarbu, kad iš anksto nustatytume sąlygas tinkamai šių būsimųjų narinių valstybių integracijai. Vykdant Mastričo ir Amsterdamo sutartis, galima įvertinti kitus šių taisyklių aspektus, arba po šios konferencijos padaryti pataisas, reikalingas geresnei koordinacinio centro “priemonės” integracijai į bendrą strategiją, atsižvelgiant į pataisymus, atliktus nuo jos sukūrimo.

Atsižvelgiant į jos vaidmenį padedant priimti politinius sprendimus, taip pat bus palanku, jei galima būtų aiškiai apibrėžti procesą, suteikiantį galimybę šios įtakos formalizavimui, naudojantis bendruomenės mechanizmais. Toks procesas buvo aiškiai aprašytas bendrame darbe ankstyvosios įspėjamosios apie sintetinius narkotikus sistemos atžvilgiu. Šios institucijos mechanizmo išplėtimas EMCDDA veiklai atlikti leistų maksimaliai ir efektyviai integruotis EMCDDA į ES strateginę priemonę kovai su narkotikais.

Prieš baigdamas šią temą, kuri verta detalesnės diskusijos, neleidžia man aptarti temos, susijusios su ES strategijos įvertinimu.

Mes patys save apgaudinėtume, jei tikėtume, kad kiekvienos ES priemonės ir metodo įvertinimų visuma kartu su koordinacinio centro problemos tyrimų rezultatais suteiks pagrindo įvertinti globalinę strategiją. Tam būtinas nacionalinių strategijų sistemiškas tyrimas.

Iš to seka, kad reikia sukurti specialią metodologiją ir nuspręsti dėl vykdymo ir kontroliuojančių rodiklių. Akivaizdu, kad koordinacinis centras turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį vertinimo procedūroje. Tačiau šiam procesui įgyvendinti turi būti įkurtos būtent nacionalinės koordinavimo sistemos, skirtos tinkamam strateginiam lygiui. Tam tikros narinės valstybės, tokios, kaip Jungtinė Karalystė, turi labai daug patirties šioje srityje. Taip pat būtų labai svarbu atsižvelgti į didžiausių tarptautinių partnerių panašią patirtį - ypatingai Jungtinių Valstijų, UNDCP CICAD2.

Nuo šiol, mes turime krupščiai apsvarstyti šį vertinimo procesą: ir pagal dydį, ir pagal įgyvendinimui reikalingus šaltinius.

Jei to nepadarysime, po penkerių metų mes vėl galime tebetūpčioti toje pačioje vietoje, kaip ir 1995 metų pabaigoje - 2000 m. Aš neabejoju, kad po šios konferencijos norėsime žengti į priekį sprendžiant šį klausimą, kuris yra gyvybiškai svarbus kovojant su narkotikais žiūrint politikų akimis (Europos parlamentas). bei pagal viešąją nuomonę

 

' UNDCP = Jungtinių nacijų narkotikų kontrolės programa (United Nations Drug Control Programme)

2 CICAD = Comision Interamericana para el control del abuso de drogas (Amerikos komisija narkotikų vartojimo kontrolei )