Straipsnis
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
Pedagogikos Institutas
Aleksandra G. Davidavičienė
Moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas
Tyrimų medžiaga
(1-a dalis)
Vilnius, 1999
ĮVADAS
Mes einame į Europą. Tas ėjimas yra gana lėtas, tačiau ten vykstantys negatyvūs procesai mus pasiekia labai greitai. Dėl patogios geografinės padėties Lietuva tampa alkoholio ir kitų narkotikų tranzito šalimi. Auga narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla bei pasiūla ir poreikis narkotikams. Kovai su tokio pobūdžio blogybėmis nebuvome pasirengę, laiku nepradėjome prevencinės veiklos.
Vykstančios greitos permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, tame tarpe požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Plinta alkoholizmas, narkomanija, problemų, susijusių su girtavimu, o visuomenė savo iššūkius, ypač neigiamus, bando realizuoti mokykloje, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Paauglystėje vystosi fiziniai ir intelektualiniai sugebėjimai, formuojasi gyvenimo įgūdžiai. Todėl narkotikų platinimas paauglių tarpe tampa pavojingu socialiniu reiškiniu. Sklando įvairūs mitai apie narkotikus bei jų poveikį žmogaus psichikai. Formuojasi savas paauglių požiūris į narkotikus ir jų vartojimą. Tam didelę įtaką daro žiniasklaida ir televizijoje rodomų kino filmų herojai. Kai kurie paaugliai galvoja, kad techno ir repo muzika neįmanoma be narkotikų. Todėl ieško informacijos apie lengvus narkotikus, jų galimas ir dar nekenksmingas dozes. Ir tokios informacijos paaugliai randa. Nesuprasdami pavojaus, paaugliai ne tik linkę vartoti narkotikus, bet bando užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla – juos platinti. Pelno siekdami narkotikų prekeiviai vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami į narkotikų platinimą, susigundžiusius ir nedaug apie narkotikus išmanančius jaunuolius ar net paauglius.
Oficialiosios statistikos dažniausiai neatskleidžia tikros šalies situacijos. Neretai vienas, ar kitas ypatingesnis atvejis sukuria pavojingos situacijos įvaizdį ir atvirkščiai – nežinojimas realios padėties formuoja nuomonę, kad narkomanijos problema kol kas ne tokia svarbi, kaip alkoholizmas, nusikalstamumas ar skurdas. Neretai nuomonę formuoja sensacingas straipsnis, pasirodęs spaudoje. Įvertinti narkotikų vartojimo mastus Lietuvoje reikalingi sistemingi socio-epidemiologiniai tyrimai, apimantys įvairaus amžiaus ir socialinės padėties gyventojus. Šie tyrimai yra valstybės prestižo reikalas, todėl užsienio šalių nėra remiamas. Deja, per pastaruosius metus buvo atliekami tyrimai tik besimokančių mokyklose vaikų, paauglių ar jaunimo. Neturime duomenų apie alkoholio ar kitų narkotikų paplitimą tarpe studentų, dirbančio jaunimo ir suaugusiųjų. Gal dėl to narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, tabako ir pan.) vartojimo prevencijos klausimai sprendžiami lėtai, be aiškios strategijos ir taktikos.
TARPTAUTINIS MOKSLEIVIŲ ALKOHOLIO IR KITŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMO ESPAD PROJEKTAS
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogikos institutas dalyvauja tarptautiniame moksleivių tyrimo projekte dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo (ESPAD –angl.). Šis projektas pradėtas Švedijos informacijos apie alkoholį ir kitus narkotikus tarybos (CAN – angl.) ir Europos Tarybos kovos su piktnaudžiavimu ir neteisėta prekyba narkotikais kooperacinės Pompidu grupės iniciatyva. 1995 m. šiame projekte dalyvavo 26-ios Europos šalys: Airija, Anglija, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Farerų salos, Islandija,Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Malta, Norvegija, Portugalija, Slovakijos Respublika, Slovėnija, Suomija, Šiaurės Airija, Škotija, Švedija, Turkija, Ukraina, Velsas ir Vengrija. Dar keturiose šalyse (Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JAV buvo vykdomi panašaus pobūdžio tyrimai ir jų gauti duomenys apie įvairius faktorius, susijusius su alkoholio ir kitų narkotikų vartojimu, buvo panaudoti lyginamajai duomenų analizei. Projekto planas buvo parengtas ir duomenys renkami bendradarbiaujant tyrinėtojams šalių dalyvių, kurios visos buvo atsakingos už projekto finansavimą, duomenų rinkimą ir jų apdorojimą.
Tyrimo metodologinei studijai buvo skirtas papildomas tyrimas 10-je Europos šalių, kad išsiaiškinti kai kuriuos duomenų patikimumo aspektus. Šiame tyrime dalyvavo ir Lietuva. Tyrimas pravestas 1998 m. Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmame etape buvo panaudota įprastinė apklausos anketa. Po savaitės tie patys moksleiviai pildė klausimyną, pateikdami pirmojo tyrimo vertinimus ir pakartotinai atsakydami į pagrindinius pirmosios anketos klausimus.
Trečias tyrimas atliktas 1999 m. kovo mėnesį. Šiame projekte dalyvavo jau 37 Europos šalys. Kitų Europos šalių rezultatų dar neturime, todėl duomenų gretinimui naudojome ESPAD 95 rezultatus.
Visi tyrimai buvo atliekami vadovaujantis tarptautine metodika ir naudojant bendrą apklausos struktūrą. Duomenys buvo renkami taikant grupių apklausos metodą atsitiktinai atrinktose klasėse. Duomenis rinko mokytojai (kai kuriuose kontrolinėse šalyse - tyrimo asistentai). Anketas moksleiviai pildė anonimiškai ir grąžino sudėtus į atskirus užlipdytus vokus. Mokytojai buvo informuoti apie apklausos vykdymo eigą ir pildė klasės ataskaitą. Visos šalys pateikė standartinės formos ataskaitas su reikiama informacija.
Pagrindinis projekto tikslas buvo surinkti gretinimui tinkančius duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą tarp Europos moksleivių. Visų svarbiausia yra palyginti šių medžiagų vartojimo tendencijas skirtingose šalyse.
Lietuvoje 1995 m. buvo apklausti 3196 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, gimę 1979 m. (tyrimo metu jiems buvo 15-16 metų). Metodologiniame tyrime 1998 m. dalyvavo 757 Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, gimę 1982 m., o 1999 m. – visos šalies 5039 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, gimę 1983 m. (15-16 metų amžiaus). Pastarojo tyrimo – ESPAD 99 moksleivių atranką atspindi lentelė 1.
Lentelė 1. DALYVAVUSIŲ ESPAD 99 TYRIME STRUKTŪRA
Mokyklos |
Mokyklų |
Klasių |
Moksleivių skaičius |
||
Tipas |
skaičius |
Skaičius |
Berniukai |
Mergaitės |
Iš viso |
Bendrojo lavinimo |
184 |
378 |
1949 |
2015 |
3964 |
Profesinės |
66 |
104 |
660 |
415 |
1075 |
Iš viso |
250 |
482 |
2609 |
2430 |
5039 |
Be to, vykdant Europos Bendrijos Phare programos narkotikų poreikio mažinimo projektą, naudojant tą pačią metodiką, buvo atlikti 15-16 metų amžiaus 9 klasės ir 16-17 metų amžiaus 11 klasės Klaipėdos m. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių tyrimas.
Minėtų socio-epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje jaunimo alkoholio, cigarečių bei kitų narkotikų vartojimas pasiekia pavojingą ribą. Toliau pateikiame 1995 ir 1999 metų Lietuvos ESPAD tyrimų duomenis ir palyginimui – didžiųjų šalies miestų – sostinės Vilniaus ir Klaipėdos uostamiesčio duomenis.
TABAKAS
Moksleivių rūkymas yra labai paplitęs Europos šalyse. Tačiau rūkymo paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai gana smarkiai skiriasi įvairiose šalyse. Aukščiausius rūkymo paplitimo rodiklius 1995 m. pateikė Farerų salų tyrinėtojai. Šiose salose beveik visi moksleiviai yra rūkę kažkuriuo jų gyvenimo laikotarpiu. Tris ketvirtadalius rūkančių moksleivių nurodė Suomija, Islandija, Čekijos Respublika, Airija, Estija ir Švedija, mažiausiai rūkė Portugalijos, Slovakijos, Maltos, Kipro moksleiviai.
Mūsų apklausos duomenys rodo, kad dauguma 15-18 metų amžiaus moksleivių bent kartą per savo gyvenimą yra pabandę rūkyti.
Lentelė 2. RŪKYMAS (procentais)
Tyrimas |
Ilgiau ar trumpiau rūkiusių per gyvenimą % |
||
|
Berniukai |
Mergaitės |
Iš viso |
Respublikos (ESPAD 95) |
78.7 |
53.1 |
65.1 |
Respublikos (ESPAD 99) |
85.5 |
67.8 |
77.0 |
Vilniaus m. mok. (1998 m.) |
78.0 |
68.7 |
73.1 |
Klaipėdos m. (1999 m.) 9 klasės mok. |
83.8 |
71.8 |
77.4 |
Klaipėdos m. (1999 m.) 11 klasės mok. |
86.9 |
74.4 |
79.8 |
Bandžiusių ilgiau ar trumpiau rūkyti moksleivių skaičius šalies mokyklose per 4 metus išaugo. Jaunoji karta gana anksti bando rūkyti. Tyrimų duomenimis trečdalis moksleivių pradeda rūkyti 11 ir mažiau metų. Berniukai rūko dažniau nei mergaitės, bet rūkančiųjų mergaičių skaičius auga sparčiau nei berniukų. 1998 m. Vilniaus m. bei 1999 m. Klaipėdos m. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių duomenys rodo didesnį rūkymo paplitimą šalies sostinės bei uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklose nei nustatytas respublikos vidurkis.
Tabako gaminių paplitimą moksleivių populiacijoje tiksliau nusako rūkymo dažnis per gyvenimą ir rūkymas per paskutines 30 dienų.
Lentelė 3. RŪKYMAS (duomenys procentais)
R ū k y m a s |
||||||
Tyrimas |
40 ir daugiau kartų per gyvenimą |
Rūkymas per paskutines 30 dienų |
||||
Berniukai |
Mergaitės |
Iš viso |
Berniukai |
Mergaitės |
Iš viso |
|
Respublikos (ESPAD 95) |
29,2 |
12,4 |
20,3 |
34,2 |
18,3 |
25,3 |
Respublikos (ESPAD 99) |
45.6 |
22.7 |
34.5 |
48.9 |
30.0 |
39.8 |
Vilniaus m. mok. (1998 m.) |
51,0 |
26,1 |
37,8 |
52,7 |
33,8 |
42,7 |
Klaipėdos m. 9 klasės mok. (1999 m.) |
43,1 |
22,8 |
32,3 |
41,5 |
29,5 |
35,1 |
Klaipėdos m. 11 klasės mok. (1999 m.) |
49,7 |
33,0 |
40,2 |
50,9 |
33,9 |
41,2 |
Pateikti kiti du rodikliai (lentelė 2), nurodo reguliarų moksleivių rūkymą. Jie patvirtina aukščiau paminėtą teiginį – moksleivių skaičius, kurie buvo rūkę 40 ir daugiau kartų bei kurie rūkė kasdien per paskutines 30 dienų 4 metų eigoje stipriai išaugo, bet dar nesiekia sostinės bendrojo lavinimo moksleivių lygio. Rūkančiųjų daugiau profesinėse nei bendrojo lavinimo mokyklose, miesto nei kaimo vietovių mokyklose.
Lietuvoje nusistovėjęs tipinis regioninis modelis, kaip ir visoje Rytų Europoje pagal lyčių pasiskirstymą – daugiau rūko berniukai nei mergaitės. Tuo tarpu Šiaurės bei Vakarų Europos šalyse daugiau merginų nei vaikinų buvo rūkę 40 ir daugiau kartų bei rūkė reguliariai per paskutines 30 dienų. Tik visose Europos šalyse berniukai anksčiau nei mergaitės pradeda rūkyti, ypač reguliariai.
Tyrimo rezultatai parodė tamprų ryšį tarp rūkymo ir mokymosi pažangumo, moksleivių pomėgių, televizoriaus ar video žiūrėjimo trukmės bei alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo. ESPAD 99 tyrimų duomenys rodo, kad rūkomuosius narkotikus vartoja be išimties moksleiviai rūkantys cigaretes. Taigi rūkymas, be neigiamo poveikio sveikatai, yra akivaizdus narkomanijos rizikos faktorius.
ALKOHOLIS
Apklausa atskleidė, kad blaivybė tarp 15-19 metų moksleivių Europoje nėra populiari. Antai Danijos, Čekijos bei Slovakijos Respublikų beveik visi moksleiviai nurodė turį alkoholio vartojimo patirtį. Alkoholinių gėrimų vartojimas mažiausiai paplitęs Turkijoje. Juos įtakoja religiniai faktoriai. Bet ir šioje šalyje apie du trečdalius moksleivių buvo vartoję svaiginamuosius gėrimus.
Lietuvoje alkoholiniai gėrimai jaunimo tarpe populiarūs ir yra būtina jų bendravimo priemonė, o ilgainiui jų vartojimas tampa gyvenimo būdu. Abstinentų 15-16 metų amžiaus grupėje yra mažai (3.5% ESPAD 95 ir 2.5% ESPAD 99 duomenimis).
Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį per gyvenimą nurodo lentelė 4.
Lentelė 4. ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMAS PER GYVENIMĄ (procentais)
A t v e j ų s k a I č i u s |
||||||||
Tyrimas |
Lytis |
0 |
1-2 |
3-5 |
6-9 |
10-19 |
20-39 |
40 + |
Respublikos |
Berniukai |
5,5 |
12,6 |
19,4 |
18,4 |
18,7 |
11,4 |
13,9 |
(ESPAD 95) |
Mergaitės |
5,0 |
12,3 |
20,2 |
22,3 |
18,8 |
11,2 |
10,2 |
Iš viso |
5,2 |
12,5 |
19,8 |
20,5 |
18,8 |
11,3 |
12,0 |
|
Respublikos |
Berniukai |
3.1 |
6.7 |
12.5 |
13.3 |
19.2 |
16.1 |
29.1 |
(ESPAD 99) |
Mergaitės |
3.9 |
9.8 |
16.4 |
16.9 |
21.6 |
14.4 |
17.2 |
Iš viso |
3.5 |
8.2 |
14.4 |
15.0 |
20.3 |
15.3 |
23.3 |
|
Vilniaus m. |
Berniukai |
4,5 |
6,5 |
7,6 |
9,6 |
11,0 |
16,6 |
44,2 |
1998 |
Mergaitės |
2,0 |
3,0 |
7,5 |
11,4 |
14,7 |
30,1 |
31,3 |
Iš viso |
3,2 |
4,6 |
7,5 |
10,6 |
12,9 |
23,8 |
37,4 |
|
Klaipėdos m. |
Berniukai |
3,1 |
6,9 |
18,5 |
19,2 |
20,8 |
6,9 |
24,6 |
9 kl. mok. |
Mergaitės |
3,4 |
14,8 |
15,4 |
14,8 |
25,5 |
13,4 |
12,8 |
1999 |
Iš viso |
3,2 |
11,1 |
16,8 |
16,8 |
23,3 |
10,4 |
18,3 |
Klaipėdos m. |
Berniukai |
3,1 |
6,2 |
7,5 |
6,8 |
15,4 |
24,1 |
36,9 |
11 kl. mok. |
Mergaitės |
3,3 |
6,6 |
7,4 |
6,6 |
15,5 |
30,3 |
30,3 |
1999 |
Iš viso |
3,2 |
6,4 |
7,4 |
6,7 |
15,5 |
27,1 |
33,5 |
Per 4 metus sumažėjo moksleivių, kurie buvo vartoję alkoholį kelis kartus ir padaugėjo, kurie vartojo keliolika ir daugiau kartų. Beveik ketvirtis moksleivių nurodė vartoję alkoholį 40 ir daugiau kartų. Profesinėse mokyklose jie sudaro trečdalį. Paauglystėje tai jau pavojinga elgsena ir gresia priklausomybės išsivystymu.
Nustatyta, kad 54 - 70% moksleivių trylikos ir mažiau metų jau gėrė alų ir vyną, virš 30% - stiprius alkoholinius gėrimus ir virš 20% tame amžiuje buvo bent kartą girti. Šie duomenys rodo, kad svarbus yra nesąmoningumo faktorius. Vaikai imituoja vyresniuosius (pirmiausia paveldi šeimos tradicinius alkoholio vartojimo papročius), vėliau ar lygiagrečiai pamėgdžioja bendraamžius arba nesąmoningai tiesiog iš smalsumo juos išbando. Todėl alkoholio bei kitų narkotikų prevencija būtina ankstyvame, netgi ikimokykliniame amžiuje.
GIRTUMAS
Tai labai svarbus rodiklis, nurodantis, kaip dažnai moksleivis vartojo alkoholinius gėrimus iki apsvaigimo – girtumo. Tiriamojo amžiaus moksleiviams yra įprasta gerti iki tam tikro intoksikacijos laipsnio. Kai kuriems tai nutinka vieną ar du kartus, daugiau ar mažiau atsitiktinai. Kitiems išsivysto įprotis vartoti alkoholį, kad apgirstų. Kuo moksleivis jaunesnis tuo tas pavojus didesnis. Šalys, kurių didžiausia dalis moksleivių nurodė buvę bent kartą girti buvo Danija, Jungtinė Karalystė ir Suomija (apie 80%). Nedaug atsilieka ir Lietuva. Duomenis atspindi lentelė 5.
Lentelė 5. GIRTUMO DAŽNIS PER GYVENIMĄ (procentais)
|
Atvejų skaičius |
|||||||
Tyrimas |
Lytis |
0 |
1-2 |
3-5 |
6-9 |
10-19 |
20-39 |
40 + |
Respublikos |
Berniukai |
27,2 |
20,3 |
18,8 |
12,4 |
9,0 |
5,0 |
7,3 |
ESPAD 95 |
Mergaitės |
32,1 |
29,3 |
18,3 |
9,9 |
5,3 |
2,4 |
2,7 |
Iš viso |
29,8 |
25,1 |
18,5 |
11,0 |
7,0 |
3,6 |
4,9 |
|
Respublikos |
Berniukai |
18.8 |
21.4 |
17.2 |
11.7 |
11.3 |
8.0 |
11.5 |
ESPAD 99 |
Mergaitės |
34.5 |
29.0 |
16.4 |
7.8 |
5.9 |
3.3 |
3.0 |
Iš viso |
26.4 |
25.1 |
16.8 |
9.8 |
8.7 |
5.8 |
7.4 |
|
Vilniaus m. |
Berniukai |
17,2 |
18,3 |
11,8 |
9,0 |
10,7 |
9,6 |
23,4 |
1998 |
Mergaitės |
33,6 |
30,6 |
14,9 |
1,5 |
11,2 |
5,0 |
3,2 |
Iš viso |
25,9 |
24,8 |
13,5 |
5,0 |
11,0 |
7,1 |
12,7 |
|
Klaipėdos m. |
Berniukai |
30,8 |
11,5 |
20,0 |
8,5 |
13,8 |
7,7 |
7,7 |
1999 |
Mergaitės |
36,9 |
22,8 |
11,4 |
13,4 |
8,7 |
2,7 |
4,0 |
9 klasė |
Iš viso |
34,1 |
17,6 |
15,4 |
11,4 |
11,1 |
5,0 |
5,7 |
Klaipėda |
Berniukai |
18,8 |
10,4 |
10,8 |
15,4 |
12,4 |
10,8 |
21,4 |
1999 |
Mergaitės |
30,3 |
17,7 |
30,1 |
6,6 |
7,4 |
4,6 |
3,3 |
11 klasė |
Iš viso |
25,9 |
14,2 |
22,4 |
10,9 |
9,7 |
7,3 |
12,1 |
Lietuvoje ESPAD 99 duomenimis šalies 73.6% 15-16 metų amžiaus moksleivių bent kartą buvo girti. Per tiriamąjį laikotarpį padažnėjo moksleivių girtumas, ypač berniukų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių girtaujančių vaikinų daugiau nei merginų. Tačiau kai kuriuose šalyse vaikinų ir merginų santykis tampa apytikriai vienodas, o Suomijoje merginos net pirmauja.
Dažniau būna girti profesinių nei bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai (69.9% ir 87.4% atitinkamai buvo girti bent kartą, o 5.9% ir 12.9% - 40 ir daugiau kartų). Moksleiviai nurodė labai skirtingą alkoholio kiekį, reikalingą, kad taptų girti. Vieniems užtenka vos kelių taurelių, daugumai 3-4, o kai kuriems 13 ir daugiau. Nevienodas ir girtumo laipsnis. Du kart daugiau profesinių mokyklų moksleivių nurodė, jog buvo “labai intoksikuotas, kad negalėjo stovėti ant kojų”. Fiksuoti skirtumai tarp miesto ir kaimo: šiek tiek daugiau miesto nei kaimo mokyklų moksleivių nurodė girtumo dažnį.
BESAIKIS GĖRIMAS
Artimai susijęs su intoksikacijos paplitimu yra “besaikio gėrimo” faktorius (kai vienas po kito iš eilės geriami 5 ar daugiau alaus buteliai, 5-ios ar daugiau taurės vyno, 5-ios ar daugiau taurelės stipraus alkoholinio gėrimo ar 5 ir daugiau taurės kokteilio). Tai pavojingas ir rimtas paauglių alkoholio vartojimas. Visose šalyse alkoholio gėrimas dideliais kiekiais yra vaikinų prerogatyva. Tačiau ketvirtadalis merginų, nurodžiusių besaikį gėrimą, jau yra labai daug ir kelia nerimą. Duomenys pateikti lentelėje 6.
Lentelė 6. BESAIKIS GĖRIMAS PER PASKUTINES 30 DIENŲ (procentais).
Tyrimas |
|||||
Lytis |
Lietuva 1995 |
Lietuva 1999 |
Vilnius 1998 |
Klaipėda 1999 9 klasė |
Klaipėda 1999 11 klasė |
Berniukai |
43.7 |
46.6 |
41.0 |
52.3 |
54.7 |
Mergaitės |
33.6 |
25.6 |
22.5 |
26.8 |
26.5 |
Iš viso |
38.4 |
36.5 |
34.5 |
38.7 |
38.6 |
1999 m. sumažėjo merginų, kurios nurodė besaikį gėrimą per paskutines 30 dienų. Gausų alkoholinių gėrimų vartojimą nurodė 53.7% profesinių ir 31.8% bendrojo lavinimo, dažniau miesto nei kaimo mokyklų moksleiviai.
Moksleiviai alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja namuose, ar svečiuose esant “tuščiam plotui”, rūsiuose, laiptinėje, sodo nameliuose. Didelė dalis jų nurodo diskoteką, gatvę, parkus ar kitas atviras vietas. Rečiau moksleiviai nurodo visuomenines įstaigas.