Pasakojimai
Pirmas kartas buvo diskotekoje prieš trejus metus
- 16-mečiui Vladimirui „hero“ pasiūlė vienas „geras“ draugas. Jaunuolis
sutiko iš karto. „Nežinau kodėl neatsisakiau... Turbūt iš kvailumo. Kaip
sakoma, norėjosi visko paragauti, tai ir prisiragavau... Tą sykį nepajutau
jokio „kaifo“ - visą vakarą pragulėjau paslikas mašinoje, nes labai pykino
ir skaudėjo galvą. Iš to nepatyrimo turbūt susileidau per didelę dozę.
Na, po to vėl atėjo savaitgalis, vėl diskoteka ir vėl heroinas... Iš pradžių
per dieną „prakaifuodavau“ 20 Lt, o paskutiniais mėnesiais - net 80 -
100 Lt. Už tuos pinigus tikriausiai būčiau nusipirkęs gerą mašiną ir vieno
kambario butą Vilniuje. „Babkių“ susiviekdavau įvairiais keliais - skolinausi
iš draugų, vogiau iš tėvų. Neseniai su draugais iš nebaigto statyti namo
nudžiovėm apie 15 metrų elektros kabelio, bet po to mus sugavo. Dabar
laukiam teismo - gal ir nepasodins, bet turbūt reikės tai statybos firmai
atlyginti materialinius nuostolius (o jie nemaži - 6 tūkstančiai litų).“
„Iš pradžių gimdytojai nieko neįtarė, bet vėliau kaimynai pradėjo pasakot,
kad štai, jūsų sūnus su kažkokiais narkomanais trinasi, turbūt ir pats
toks... Aišku, mane įrėmė į kampą, ir aš prisipažinau. Pasakiau, kad tikrai
vartoju ir esu daug kam skolingas. Mama skoloms grąžinti davė pinigų,
o aš aišku, juos vėl „prakaifavau“. Tėvai savaitę laikė įkalinę namuose,
tačiau, kai mama grįždavo pietauti, nutaikęs progą išbėgdavai į lauką
ir už kampo susileisdavai dozę „hero“.
„Po to vis tik paklausiau mamos ir nusprendžiau gydytis. Iš pradžių bandžiau
namuose, bet nepavyko - išeidavau į balkoną, pamatydavau rūkančius narkomanus
ir nesusilaikydavau... Ligoninėje daug mažiau pagundų (Vilniaus priklausomybės
ligų centre vaikinas gydosi savaitę). Aišku, kartais ir čia apninka visokios
blogos mintys, bet tikiu, kad tai laikina... Grįžęs kur nors įsidarbinsiu
ir grąžinsiu motinai visus pinigus, kuriuos iš jos pavogiau...“
Vladimieras 16
20-metis Povilas iš padorios ir pasiturinčios
šeimos - tėvas užima aukštas pareigas policijos sistemoje, o motina dirba
buhaltere stambioje užsienio kompanijoje. Jis pats šiuo metu mokosi vienoje
aukštojoje Vilniaus mokykloje. Vaikinui neikada netrūko pinigų, gal dėl
to gero gyvenimo ir išėjo iš doros kelio...
Kaip ir daugelis pradedančiųjų narkomanų, jis iš pradžių pabandė „žolytės“.
Pirmieji įspūdžiai ne kokie. „Po kelių minučių man prasidėjo haliucinacijos
- visi medžiai tarsi įgavo žmogaus pavidalą ir pradėjo žiūrėti tokiais
klaikiais žvilgsniais (tąsyk su draugu „kaifavo“ Vilniaus Sereikiškių
parke). Kai ėjau, po kojomis siūbavo žemė, o Nėries upėje „mačiau“ plaukiančius
ančiukus. Suėmė labai kvailas juokas - kvatojau nesustodamas. Pasidarė
klaiku, o čia dar ir pykinti pradėjo. Bet ne man vienam taip - vieną draugelį
tąkart net išvežė į ligoninę...“
O po to atsirado „gerų“ draugų, kurie pasiūlė išbandyti „hero“. "Man
nereikėjo toli ieškoti nei kompanionų, nei narkotikų - jie patys „ateidavo“.
Narkomanai lengvai priėmė į savo būrį, nes manė, kad aš, kaip „mento“
sūnus, turėčiau būti labai turtingas - galės mane gerai „nugręžti“. Taip
pirmaisiais mėnesiais ir buvo - aš nupirkdavau ir sau, ir jiems narkotikų.
Mes išvažiuodavom kur nors į Vilniaus pakraštį ir ten susileisdavome „hero“,
o po to sėdėdavome ir „kaifuodavome“ - niekada to nedarydavau viešoje
vietoje, nes bijojau, kad pamatys koks pažystamas. Po to, aišku, dozės
didėjo ir pritrūkau „babkių“. Tada „į trasą“ pradėjo eiti daiktai - iš
namo rūsio išnešiau senus televizorius, magnetafoną ir pan., „nufyrinau“
auksinius mamos papuošalus, negana to iš brolio mašinos ir gerą „Pioneer“
aparatūrą, kuri kainavo gal keturis tūkstančius litų..."
įkliuvo jis labai kvailai ir paprastai. „Buvo jau pavakarys. Kaip visada,
sėdėjome mašinoje, „kaifavome“, o tuo metu lyg tyčia pro šalį važiavo
„mentai“... Jeims iškart sukėlėm įtarimą, tad mus patikrino. Aišku, dar
rado ir kelias dozes „hero“...
„Na, aišku, tėvas „ištraukė“ iš areštinės ir išvežė gydyti į N. Vilnios
ligoninę, kur pragulėjau visą mėnesį. Susirgau hepatitu - laimei, nesunkia
forma. Laiku mečiau tą „kaifą“ (nuolat vartojo metus laiko) - neseniai
mačiau savo kiemo draugą, kuris „narkošinosi" ketverius metus ir
atrodė visai sunykęs, kažin, kiek dar jis temps.
Dabar jaučiuos beveik normaliai. Nors narkotikų nevartoju jau tris mėnesius,
mintis apie juos vis dar persekioja. Neseniai namie žiūrėjau filmą, kuriame
rodė kaip narkomanai leidžiasi „herą" - pasidarė labai bloga ir pradėjo
svaigti galva. Neištvėręs išėjau į kitą kmbarį, nes pamaniau, kad tuoj
pat prasidės haliucinacijos...“
Povilas 20
Pirmą "širkos" dozę 18-metei Agnei suleido
23-ejų metų draugas - o po to mergina jau neturėjo valios atsispirti kvaišalams,
ir jei ne artimųjų parama, būtų dar giliau įklimpusi.
„Močiutė mano, jog tapau narkomane todėl, kad visko turėjau (tėtis - prekybininkas,
mama - kioskininkė). Prieš 3 metus mokykloje susipažinau su 5 metais vyresniu
Andriumi. Jis ateidavo pabendrauti pas pažystamus „bachūrus“ ir vaidindavo
labai „šustrą“, nors buvo baigęs tik 4 klases. Kažkodėl kritau jam į akį:
„Noriu su tavimi draugauti. žinok, visi mano norai išsipildo“. Na, šiek
tiek padraugavom, po to susibarėm, ir aš jį mečiau. Andrius pagrasino:
„Jeigu nebūsi su manimi, duosiu narkomanui 20 Lt ir tavo broliui bus „chaną“.
Jis žinojo, kad labai myliu savo broliuką (jam dabar 14 metų). Bijodama,
kad nieko neatsitiktų, vėl praėjau draugauti. Kartu važinėdavome į čigonų
taborą pirkti narkotikų, tačiau aš nesileidau. Nežinau kas atsitiko, bet
vieną dieną nesusilaikiau ir nusprendžiau išmėginti tą „kaifą“. Andrius
neatkalbinėjo ir pats suleido dozę. Kiti narkomanai grasino jam sulaužyti
kaulus, kam taip pasielgė, o jis man po to „teisinosi“: „Specialiai taip
padariau - prireius dozės padėsi vogti“. Po pirmo karto buvo gera, ramu,
problemų kaip nebūta. Kitą dieną vėl užsinorėjau - ai, dar kartelį įsidrsiu
ir po to mesiu. Ir prasidėjo... Ryte jausdavausi labai prastai (pykinimas,
sloga, kosulys), o susileidus dozę iškart palengvėdavo. Gerai, kad tuo
pat metu vartojau labai brangius vitaminus, kuriuos iš švedijos atvežė
močiutė, kitaip būtų galas - beveik nevalgiau ir smarkiai krito svoris
(nuo 68 kg iki 52 kg), o aš buvau ką tik po dviejų sunkių ir kiaušidžių
operacijų.
Vėliau iš namų pradėjau nešti brangias sukneles, rankšluoščius ir kitus
daiktus, o prieš mėnesį iš motinos pavogiau 200 Lt ir pabėgau - dvi savaites
su Andriumi nakvojom vieno daugiabučio laiptinėje. Kai grįžau pasiimti
šiltų drabužių, mama įtikino, jog reikia gydytis - nupirko vaistų ir visą
savaitę prižiūrėjo. Nebuvo „lomkių“, tačiau kai ji bent trumpam išeidavo,
pradėdavau verkti, galvojau, kad neištversiu - pabėgsiu, numirsiu ar pasidarysiu
galą. Mamai reikėjo į darbą, todėl nusprendėm, kad man reikia atsigulti
į ligoninę (Vilniaus priklausomybės ligų centrą).“
Palatoje Agnė viena ir visą laiką prašo seselių, kad neuždarytų durų -
vis dar bijo vienumos. „Manęs ir dabar neapleidžia mintis įsidurt paskutinį
kartą. Kai nueinu su kitais čia besigydančiais „bachūrais“ parūkyti, jie
sako: „Ai, išeisim iš čia ir vėl važiuosim į taborą“. Stengiuosi su jais
mažiau bendrauti, nes bijau pasiduoti pagundai. Tikiu, kad pagysiu, tačiau
kažin ar pavyks visiškai atsikratyti blogų minčių. Labai bijau, kad prisiminsiu,
kaip kažkada buvo gera, ir vėl įniksiu į narkotikus. Svarbiausia turėti
užsiėmimą, nes tik tada užsimiršti. Tikiuosi, kad mama suras man darbą.“
Agnė nežino, kur dabar yra Andrius. „Anksčiau kiekvieną dieną budėdavo
prie namų, tačiau, kai mama pasakė, kad mane išvežė, dingo. Gal ir negalima
linkėti žmogui bloga, tačiau norėčiau, kad jis sėdėtų už grotų.“
Agnė 18m
Kartais aš su draugais mėgstame nusipirkti ir parūkyti žolės. Aš norėčiau patarti žmonėms, kurie nerūko cigarečių,bet ketina pradėti rūkyti- vieną dalyką. Geriau lai jie vieną kartą per savaitę nusiperka gramą žolės ant kokių keturių snukių, negu rūko cigaretes. Kas iš to, surūkai pakelį cigarečių ir nieko. O surukius gramą žolės bus nerealiai zajabys. Geriau pasitaupyti pinigų ant žolės. Jei jau rūkote žolę, geriau į diskonę neiti. Ten jūs galite užsigrūzinti ir nieko iš to gero nebus. Kartą apsirūkęs žolės aš pats ėjau į parduotuvę. Nors ji buvo vos už kelių šimtų metrų, man atrodė, kad aš ėjau visą valandą. Geriausiai su draugais atsisėdus pasiprikolinti iš įvairių dalykų pvz.: žibučių, arba degtukų. Kada aš atsičiuhalinu, negaliu patikėti, kad apie tokias nesąmones taip galėjau nusišnekėti
A. 18m.
Per savo 17 gimtadienį kartu su draugais nusipirkome 1,5 čekio heroino. Jį rūkėme keturiese. Po pirmos zateškės man pasidarė šilta. Po antros žiauriai stipriai apsvaigo galva. Jaučiausi lyg girtas, tik kiek kitaip. Nors lauke buvo vėsu, bet man buvo karšta. Negalėjau nustovėti, linko kojos. Reikėjo arba eiti, arba gulėti. Nenorėjau kalbėti, buvau ramus, bet kažko bijojau. Norėjosi tyliai ir ramiai pagulėti ir nieko negalvoti. Mintys plaukė labai gilios ir ramios. Kai kas nors pakviesdavo, aš suvokdavau, kad tai mane kviečia, bet lėtai suprasdavau, kad reikia ką nors atsakyti. Po poros valandų viskas praėjo. Tai buvo pirmas kartas, kada bandžiau heroiną. Ryte atsikėlus visą tai norėjau pakartoti, bet supratau, kad taip negalima...
Mauškis 17m.
Aš pažystu vieną žmogų, kuris jau 6 metus uosto "Moment" klijus. Dabar jam 17 metų. Prieš šešis metus, tai darė daugelis jo bendraamžių. Tokiame amžiuje vartoti alkoholį dar buvo nemadinga, todėl daugelis svaigindavosi klijais. Visi iš mano pažystamų išlindo, tik jis vienas sėdo. Gal tai ir juokingai skamba, bet taip ir yra. Jis atrodo baisiai kūdas, ištinęs, spuoguotas, smirdantis klijais. Kaip teigė mano bendraamžiai, kurie anksčiau uostė klijus, jiems dabar būtų gėda pasakyti, kad uosto klijus. Net ir ant tokio kvailo dalyko, kaip "Momentas", galima rimtai sėsti.
Mauškis 17m.
Penktadienis. Sėdžiu namie. Girdžiu kažkastai pypina už lango. Ten sėdėjo mano chebra. Aš apsirengiau ir nubėgau pas juos. Tada viskas prasidėjo. Mes nuvarėme į mišką. Vienas sako, turiu nemokamai kaifo. Sakau gerai davai pavarom. Tai buvo Tarenas. Aš buvau nusistatęs prieš Tareną. Po 30 min. prasidėjo vilkimas. Pradėjau matyti kitus vaizdus (pradėjo gliučinti). Visą naktį mačiau kitus vaizdus. Pamečiau savo mobilų telefoną. Pamečiau visus pinigus. Tai buvo baisiausia naktis mano gyvenime. Norėčiau parašyti, jog žinau, kad narkotikai geriau negu alkoholis. Bet visada žinokit ką rijat ar uostot. Man dabar geriausia rūkyti žolę-skanką.
Vardo neminėsiu 17 metų.
Aš keletą kartų esu vartojęs "amfos".
Pirmas kartas nepatiko, nes greičiausiai "prekė" buvo nekokybiška.
Už 30 lt. su draugu nusipirkom po 2 darožkes. Traukėm per nosį ir jausmas
buvo ne pats geriausias, o skonis-kartus (reikėjo ryti seiles, nes jei
išspjauni, tai jokio efekto iš vis). Jokių "vežimų" nebuvo,
tik naktį iki 4 ryto negalėjom su draugeliu užmigti. Antras kartas buvo
GERAS :-). Tokia mergyčka gimtadienio proga padovanojo keletą darožkių
labai kokybiškos "amfos". Įmaišėm į Coca-cola, išgėrėm ir netrukus
pradėjo "vežt". Gera buvo, linksma ir labai norėjosi kuo daugiau
judėti. Visą naktį šokom klube ir kai klubas užsidarė, mums dar buvo negana.
Bet įdomiausia tai, kad kitą dieną nebuvo jokių "athodų". Kitiems,
girdėjau, dingsta apetitas, o man - nifiga, kaip tik valgyti norėjau.
Trečią kartą vėl vartojau dar užsilikusį nuo antrojo karto "amfą".
Maišėm su vermutu. Išgėrėm. Vėl "vežė". Labai nuostabus jausmas,
kai tu esi girtas ir nenori miego, o nori tik judėti, šokti, daryti ką
nors... O dar galva svaigsta... VA ČIA TAI COOL! Ryte vėl viskas savo
vietose. Jokių pagirių, jokių "athodų", žodžiu jausmas toks,
jog nieko vakar ir nebuvo. Tik vėliau supratau, kad tas svaiginimasis
("amfa" + alkoholis) buvo labai pavojingas. Aišku niekam nepatariu,
bet ir neneigiu, kad dar pabandysiu... Taigi spręskit patys, kaip kam
geriau. Linkiu kad būtų be "athodų" ;-)
ADIS 18m.
Vakaras. Atėjo pas mane draugas ir supažindino su kitu draugu. Jis buvo bariga pardavinėtojas. As išklausinėjau, pasidomėjau ką jis pardavinėja. Jis pardavinėjo amfetaminą. Jis man pasiūlė pabandyti truputį amfetamino. Man pabandzius nuėjome į klubą. Tada dar truputį paėmiau ir visą naktį mane vežė. Man patiko, tai nuo to laiko beveik kas antrą savaitgalį ėmiau amfetaminą. Tik dabar išsižadėjau amfos. Amfos nebevartoju 6 mėnesius. Dabar vartoju ecstazy. Amfetaminas blogai tuo, kad rytais prasideda "atchodai", be to praradau daug svorio.
A.G. 14metų