Straipsnis

AR VISOS DURYS VEDA Į ROJŲ?

Živilė Tomkutonytė

 

I started out on burgundy
But soon hit the hurder stuff.
Everybody said they’d stand
behind me
When the game got rough.
But the joke was on me. There was nobody even there
to call my bluff.
I do believe I’ve had enough.

Bob Dylan, “Just Like Tom Thumb’s Blues”

 

Perrašiau šį Bob Dylan dainos “gabaliuką” iš šiuo metu tapusios beveik kultine Elizabeth Wurtzel knygos “Prozako karta”. Nežinau, ar visiems, skaičiusiems šią knygą, taip nutiko, bet aš porą mėnesių negalėjau atsigauti. Depresijos, viduje slypinčių demonų nuojauta persekiojo... Kai pats sau tampi pragaru - ką reiškia tai patirti? Elizabeth Wurtzel - “Prozaco” kartos vaikas, sugebėjęs pasipriešinti viduje sukilusiems demonams. Aš bandysiu kalbėti apie kartą, kuri kovojo su kiek kitokiais demonais - hipius.

Daugeliui mūsų žodis “hipis” asocijuojasi su ilgais plaukais, ryškiais gėlėtais rūbais ar pacifistiniu judėjimu. Iš tiesų tai ne vien išronių atributų rinkinys, siekiant išsiskirti iš miesčioniškos, pilkos aplinkos tarpo. Būti hipiu reiškė gyventi savitą gyvenimą, laikytis specifinių idėjų ir moralinių normų. Mūsų tėvų karta pergyveno audringą jaunatviško žavėjimosi “gėlių vaikais” laikotarpį. Jei paklaustumėte savo “senolių”, turbūt dažnas atsakytų “hipiavęs” jaunystėje. Tačiau aš nenorėčiau ilgai apsistoti ties hipių judėjimo istorija, o mėginsiu papasakoti apie vieną iš hipiškos ideologijos aspektų - narkotinių medžiagų vartojimą.

Vakaruose narkotikų vartojimas buvo masinis reiškinys hipių tarpe. Tuo metu hipių ir jiems prijaučiančio jaunimo tarpe labai išpopuliarėjo letalinis gyvenimo būdas, kurio viena iš pagrindinių ypatybių - savęs naikinimas, savęs neigimas. Mėgiamiausias ano meto šūkis - GYVENK GREITAI, MIRK JAUNAS! - akcentavo plačiai Vakaruose išplitusį jaunystės kultą. Toks gyvenimo būdas pražudė daugybę talentingų asmenybių. Dramatiški Jim Morrison, Janis Joplin ir kitų gyvenimai nugrimzdo svaiginančiame narkotikų ir alkoholio sūkuryje. Drąsiai galima kalbėti apie tokio reiškinio kaip haliucinogenų kultas pradžią.

Natūraliai kyla klausimas: ar masinis narkotikų vartojimo išplitimas yra tik europiečių “atradimas”? Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos čiabuvių viena iš pagrindinių gyvenimo patirčių buvo haliucinogeninė vizija. Jauniems vyrams reikėjo haliucinogeninės patirties: tikėta, kad tik tuomet seksis meilėje, pavyks sėkmingai kariauti, prekiauti ir pan. Tai, ką matė Šiaurės ir Pietų Amerikos čiabuviai vizijų ieškojimuose, veikiami transą sukeliančių medžiagų, yra būdinga daugelio kultūrų tradicijoms. Manyta, jog narkotikai suteikia galimybę pakeisti savo sąmonę, kitaip tariant, pažvelgti už savo sąmonės ribų, atverti “duris”, kurios slepia naujus, nepažintus, protu nesuvokiamus reiškinius. Todėl Vakaruose paplito teiginys, kad narkotikai - viena iš priemonių nutraukti ryšį su banalia realybe.

Subjektyvus laiko ir erdvės pajautimas, nepatiriami realybėje išgyvenimai vilioja ir traukia. Hipių judėjime narkotikai buvo viena iš priemonių, padedančių įsijausti, įsigyventi į klausomą muziką. 7-ajame ir 8-ajame deš. Vyravo nuostata, jog Frank Zappa, Jimi Hendrix, Pink Floyd ir kt. muziką galima suprasti tik vartojant narkotikus. Narkotikai tarsi “išveda” į specifinę erdvę, sujungia klausytoją ir kūrėją (muziko autorių) į žodžiais nenusakomą visumą. Marichuanos, LSD vartojimas tapo savotišku ritualu, kurio pagalba išsilaisvinama iš realybės saitų.

Lietuvoje situacija buvo kiek kitokia. Mano surinkti empyriniai duomenys (t. y. pokalbiai su hipių judėjime 1968-1980 m. dalyvavusiais žmonėmis) rodo, jog Lietuvoje bent iki 1975 m. narkotikų vartojimas nebuvo masiškai paplitęs reiškinys. Visų pirma, sovietinė sistema laikėsi griežto požiūrio į narkomaniją, antra - narkotikų buvo sunku gauti. Vienas mano pašnekovas teigė, jog narkotikai buvo “sudvasinami”, tačiau juos vartojo nedaugelis. Lietuviškos kanapės “kaifui” pasiekti nelabai tiko. Dažnai narkotikus pakeisdavo alkoholis ir besaikis rūkymas.

Laikui bėgant, padėtis keitėsi - 8-ojo dešimtmečio pabaigoje į Lietuvą atėjo platesnio narkotikų vartojimo periodas (ir ne vien hipių tarpe). Narkotikų vartojimas sulaužė gyvenimus daugeliui jaunų žmonių. Degradavimas, ankstyvos mirtys... Galima sakyti, jog narkotikų ir alkoholio vartojimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių hipių judėjimas Lietuvoje išsisėme.

Vienas iš hipių pasaulėžiūros principų yra absoliuti laisvė. Kaip teigė vienas pateikėjas: “Nieko nereikia, viskas nuo širdies. Jokių tautybių, visi lygūs ir vienodi” (R. S.). Tačiau ar absoliučios laisvės principas nėra pažeidžiamas kuomet, išsilaisvinęs iš kitų žmonių ar sistemos įtakos, tampi priklausomas nuo narkotinės “dozės”? Graži vizija staiga tampa baisiu košmaru.

Jim Morrison, vienas iš hipių garbintų asmenybių, teigė, kad “tikra poezija nieko neišsako, ji tik atspindi galimybes. Atidaro visas duris. Ir tau lieka tik įeiti kur tik nori...”. Morrison gyvenimas buvo sulaužytas ne be narkotikų pagalbos. Bandydamas išsilaisvinti iš pojūčių ir regėjimo ribotumo, gali atidaryti ir ne tas duris... 

 

Jim Morrison

Greitkelio pradžia

Vidinės laisvės momentas, kai
Protas yra atviras ir begalinė
Visata atidengta.
Ir siela palikta klajoti,
Apsvaigusi ir sumišusi ieško
Mokytojų ir draugų. 

Velnio pasirodymas Venecijos kanale -
Bėgdamas mačiau Šėtoną ar Satyrą,
Judantį šalia manęs,
Kūnišką mano sąmonės šešėlį.
Bėgantį.
Žinantį