Straipsnis

LR Seimo kanceliarija
Informacijos analizės skyrius

 JAV IR EUROPOS KOVA SU NARKOTIKAIS

Narkotikų problema kasmet aštrėja. Narkotikų platinimo tarptautiniai nusikaltėlių susivienijimai tampa vis agresyvesni, vis atkakliau atakuoja naujas rinkas, randa naujų platinimo būdų, vis išradingiau plauna pinigus. Kova su narkotikų prekeiviais seniai tapo nebe pavienių valstybių reikalas.

JAV

Šioje žūtbūtinėje kovoje lyderio vaidmuo tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Jau seniai JAV su narkotikų karteliais grumiasi ne tik savo valstybės teritorijoje. Dar 1949 m. JAV Federalinis kovos su narkotikais biuras inicijavo tarptautinę kovos su narkotikais programą. Jo darbą tęsė šį biurą pakeitusi Narkotikų įveikimo administracija. 1999 m. 56-iose užsienio valstybėse veikia jos agentūros. Pernai metais du agentai paskirti dirbti Prancūzijoje (žinoma, kad čia daug morfino žaliavos perdirbama į heroiną). JAV vyriausybė yra parengusi specialias agentūros darbuotojų darbo užsienyje taisykles.

1993 m. Valstybės sekretorius išplėtė Tarptautinio narkotikų ir įstatymų realizavimo biuro įgaliojimus. Vienas jo tikslų - šioje srityje patarti savo šalies prezidentui, Valstybės sekretoriui, valstybės departamentams, taip pat rengti nacionalines programas, įvairaus profilio mokymo programas, ir pan. Tarptautinis narkotikų ir įstatymų realizavimo biuras rengia tarptautinės kovos su narkotikais metines apžvalgas, kuriose įvertina ne tik situaciją JAV, bet ir nurodo, kokios valstybės yra pagrindinės narkotikų tiekėjos, kokios valstybės yra pinigų už narkotikus plovėjos, kur ir kokių imtasi priemonių užkirsti kelią narkotikų platinimui ir tranzitui, nurodo, kokios šalys bendradarbiavo su JAV, kokios vykdė Jungtinių Tautų Konvencijos prieš neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą reikalavimus, o kokios - ne. Biuras atsakingas už tarptautinę narkotikų kontrolės strategiją. Šiame biure yra sudarytas Tarptautinis nusikaltimų skyrius. Jo kompetencijoje ne tik su narkotikais susiję klausimai, bet ir moterų ir vaikų grobimo, pinigų plovimo, korupcijos ir pan. sferos.

Baltuosiuose Rūmuose taip pat yra padalinys, atsakingas už kovą su narkotikais - čia įkurtas Nacionalinis narkotikų kontrolės politikos biuras. Šių metų rugpjūčio mėn. pabaigoje šio biuro direktorius Barry McCaffey paskelbė, kad pradeda kovos su narkotikų vartojimu naują programų kompleksą mokykloms. Mokykloms skirtų programų buvo sudaryta ir anksčiau. Naujosios programos tik papildys anksčiau pradėtas ir dar tebesitęsiančias. JAV yra skyrusi 1 mlrd. $ nacionalinei 5 metų reklamos kampanijai spaudoje - įvairiausiais būdais vėl bus stengiamasi įtikinti jaunimą nevartoti narkotikų. Tyrimai rodo. kad ši kampanija jau turėjo teigiamo poveikio, - narkotikų vartojimas 12-17 metų paauglių grupėje sumažėjo 13%. Anksčiau pradėta kampanija "Laisva nuo narkotikų mokykla" taip pat pasiteisino. Naujosios programos skirtos vaikams, studentams ir mokytojams. Imtasi iniciatyvos bendradarbiauti su įvairiomis kompanijomis ir firmomis, su kai kuriomis redakcijomis. Į kovą su narkotikų vartojimu įsijungė MadiaOne. Cable in The Classroom, America Online, Mcirvel Comics, New York Times laikraštis, Kolumbijos scholastinės spaudos asociacija ir kt.

Tyrimai rodo, kad jauni žmonės labiau tiki savo bendraamžiais, negu suaugusiais. Todėl į keletą programų įtrauktos bendraamžių diskusijos apie narkotikų pavojus ir apie konkrečią naudą jų nevartoti. Studentai žumalistai. savo dėstytojų prižiūrimi, organizuoja mokyklinius laikraščius, į kuriuos rašyti pasitelkia pačius moksleivius. Juose įvairiais aspektais gvildena šią temą. Populiarios TV jaunimo programos taip pat įtrauktos į kampaniją prieš narkotikus. Pvz. MecliaOne kabelinė kompanija išsiuntinėjo po visą JAV [ gatves jaunų reporterių grupes, kurios kalbėjosi su savo bendraamžiais apie narkotikus. The New York Times laikraštis kartu su švietimo organizacijomis įsteigė geriausių rašinių apie narkotikų žalą konkursus. America Online vaikams (7-12 m.) skirtame Interneto puslapyje ruošia įvairius švietėjiškus komiksus ir kt. medžiagą, kurjie gali susipažinti su tiesa apie narkotikus, alkoholį ir tabaką. Mokytojų programos skirtos pagelbėti pedagogams mokyklose išradingiau kovoti su narkotikų vartojimu, pateikti jiems įvairių priemonių, kurios padėtų užbėgti už akių tiems, kurie skatinajaunuolius pabandyti narkotikų ir t. t.

JAV Kongreso Teisės komiteto Nusikaltimų pakomitetis pastoviai rengia viešus klausymus apie kovą su narkotikų vartojimu. Š.m. liepos 29 d. klausymuose Narkotikų įveikimo administracijos (Drug Enforcement Admmistration) vadovas informavo parlamentarus apie naujas narkotikų grėsmes, apie besiplečiančios narkotikų prekybos įtaką Jungtinėms Valstijoms, apie tai, ką nuveikė JAV institucijos, kaip tas pastangas vertina Teisės departamentas ir Narkotikų įveikimo administracija, kokias mato perspektyvas.

Dauguma narkotikų patenka į JAV iš užsienio. Nelegaliai organizuotos nusikaltėlių grupės įveža kokainą, heroiną, metamfetaminą ir marihuaną. Metamfetaminas yra sintetinė medžiaga. Ją dideliais kiekiais gamina Meksikoje. Minėtas chemines medžiagas (dažniausiai efedriną) nusikaltėliai gauna iš Europos, Azijos ir Tolimųjų Rytų "tiekėjų". Metamfetaminą ir amfetaminą nesunku pagaminti. Nedideliais kiekiais jį gamina vietiniai "verslininkai". Kompiuteriu bet kas gali Internete rasti šių narkotikų sudėties formules. Tik 10% sulaikytų asmenų, kurie įtariami metamfetamino gamyba, buvo chemikai.

Nacionalinis Teisės institutas 1998 m. atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad iš sulaikytų nusikaltimus padariusių vyrų 65% sulaikymo metu buvo apsvaigę nuo narkotikų. Statistika rodo, kad 9-ame dešimtmetyje, - kokaino (kreko) vartojimo epidemijos metais, žiaurių nusikaltimų išaugo 50%, žmogžudysčių - 31%.

Labiausiai ši epidemija buvo paplitusi Niujorke, Los Andžele ir Hiūstone. Šių miestų valdžia, ypač Niujorko, ėmėsi ypatingų priemonių. Policijos departamentas buvo išplėstas (papildomai priimta 8 000 pareigūnų). Už nedidelius įstatymo pažeidimus, kuriuos ilgus metus policija beveik toleravo, buvo imtasi pažeidėjus areštuoti. Kalėjimuose nuteistųjų padaugėjo 50%. Per 8 metus žmogžudysčių sumažėjo daugiau negu 70%.

Tačiau narkotikų vartojimas išplito mažesniuose miestuose. Jeigu didžiuosiuose miestuose žiaurių nusikaltimų sumažėjo, tai provincijoje - padaugėjo. Mažieji JAV miestai ir miesteliai susidūrė su tomis pačiomis problemomis, kokios buvo iškilę didiesiems miestams. Maži miesteliai ypač sunkiai su jomis kovoja, nes nėra tam pasiruošę, trūksta įrangos, specialistų.

Europa

Europos Sajunga šioje srityje taip pat stengiasi neatsilikti. Europos Parlamentas priėmė kovos su narkotikais penkmečio (1995-1999 m.) planą, kurio įvadinėje dalyje pabrėžė milžinišką šios problemos grėsmę. Nuroda, kad gatvėse iš neteisėtos prekybos per metus surenkama virš 500 000 milijonų JAV dolerių, o tai daugiau nei visas metinis kai kurių valstybių biudžetas. Europos parlamentas teigia, kad prekyba narkotikais ima atsiliepti politiniam, socialiniam ir ekonominiam nacionalinių valstybių stabilumui. Svarbiausia, kad narkotikų prekeivių vienas svarbiausių taikinių - jauni žmonės. Įvilioję į pinkles, jie savo aukas visam gyvenimui paverčia narkomanais. Bėda, kad narkotikų prekeiviai yra gerai organizuoti ir pajėgūs nusisamdyti geriausius protus: teisininkus, fmansininkus, narkotikų gabenimo ir jų tiekimo strategus, chemikus. Jie įsigyja moderniausią įrangą, geriausias technologijas, gamina vis naujas narkotikų rūšis.

EP parengto plano įžangoje nurodyta, kad valstybei dažnai neverta džiaugtis, jog sulaiko stambias narkotikų kontrabandas. Tas dažniausiai rodo tik tai, kad narkotikų gabenama daugiau. Apie valstybės kovos sėkmingumą labiau galima spręsti iš narkotikų kainos gatvėse ir jų grynumo. Jeigu narkotikų kainos neaukštos ir pardavinėjami narkotikai yra gryni, t.y. priemaišų procentas nedidelis, tai faktas, kad pavyksta sulaikyti dideles narkotikų siuntas, tik patvirtina spėjimus, kad jų toje valstybėje yra daug ir gauti nesunku.

Rytų Europos šalyse narkotikų vartojimas yra palyginus nauja problema, ir čia vyriausybės ir visuomenė kol kas nelabai aktyviai imasi kovoti su šia negerove. Dažniausiai pagrindinis valstybės dėmesys koncentruojasi ties medicinine pagalba narkomanams. Radijas ir televizija šiai problemai skiria mažai dėmesio.

EP pabrėžia, kad visos Europos Sąjungos valstybės - ir ES narės, ir kandidatės, turi būti pasirengusios kovai su narkotikų gamyba, platinimu ir vartojimu ir bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Pirmiausia, turi būti sudarytos tarp atskirų valstybių dvišalės sutartys. Sakoma, kad šioje srityje ypač reikia daug politinės valios, kurios, deja, kol kas nepakanka.

Europos Parlamento nuomone, Europos Komisijos raportas parlamentui, parengtas pagal ES kovos su narkotikais veiksmų planą 1995-1999 m., yra nelabai džiuginantis dokumentas. Pilietinių laisvių komitetas nurodo, kad šiame dokumente trūksta konkretumo.

Europos Komisijos raporte kalbama apie šias problemos sprendimo sritis:

- pastangas, kad mažėtų narkotikų poreikis ir pasiūla:

- veiksmus kovoti su narkotikų gabenimu;

- tarptautinį bendradarbiavimą.

Europos Parlamentas pasirinko aptarti dvi paskutines sritis. Jis nurodė. kad tai daro dėl to, jog Komisija yra parengusi atskirą visuomenės sveikatos apsaugos programą ir ją Parlamentui pristatė atskirai. Parlamentas daugiau dėmesio skyrė dviems pastarosioms sritims ir dėl to, kad narkotikų vartojimo prevencijai bei reabilitacijai ES skiria ne mažiau 50% visų kovai su narkotikais skiriamų lėšų, ir tose srityse yra nuveikta daugiausia.

EP, kalbėdamas apie valstybių teisines sistemas, pastebi, kad pastaruoju metu narkotikų kontrabandininkai naudojasi tuo, kad ES valstybės nėra linkusios ką nors jose keisti ir nesugeba pritaikyti savų teisinių dokumentų prie susidariusios situacijos. ES valstybių metodai gaudyti, sekti, areštuoti ir iškelti bylas yra labai skirtingi. Nesiseka efektyviai sekti narkotikų kontrabandos kelio per sienas ir siaiga sulaikyti nusikaltėlių dėl skirtingų taisyklių. Skiriasi reikalavimai, kada galima, o kada negalima tikrinti krovinius. Dažnai policininkams įstatymai sutrukdo sulaikyti nusikaltėlius, nes pastarieji puikiai orientuojasi, kokiomis teisinėmis “landomis” kur ir kada gali naudotis. Europos Parlamento nuomone, neretai bendrų taisyklių nesiseka įdiegti, nes valstybės ypač jautriai reaguoja į bet kokius reikalavimus ir juos vertina, kaip suvereniteto suvaržymą. Iki šiol tebediskutuojama dėl to, kokio dydžio turėtų būti skiriamos baudos asmenims už narkotikų vartojimą ar laikymą vartojimui. EP sveikina Europos valstybių teismus už tai, kad jie vis dažniau prieina išvados, jog už narkotikų keleto porcijų turėjimą ar narkotikų vartojimą bausti įkalinimu nėra rezultatyvu. Raporte sakoma, kad kalbant apie daugumos rūšių nusikaltimų bausmes, reikia nepamiršti narkotikų vartojimo įkalinimo vietose. Neretai pasitaiko, kad už vagystę parduotuvėje nuteistas jaunuolis kalėjime tampa narkomanu. Taip pat priminta, kad reabilitacijos procesas gali duoti naudos tik tuo atveju, jeigu pats asmuo nori pasveikti, kalbama apie narkotikų ir AIDS tiesioginį ryšį, apie narkotikų paveiktųjų padaromus nusikaltimus, apie apsvaigusių nuo narkotikų kalinių smurtavimą kalėjimuose ir pan.

Padaryta išvada, kad svarbu kompleksiškai spręsti problemą: įstatymai turi ranka rankon veikti su narkomanų gydymo ir visuomenės švietimo iniciatyvomis. Turi būti parengta išsami apžvalga apie tai, kaip yra Europos valstybėse baudžiami narkotikus vartojantys ir kokie tų bausmių rezultatai. Geriausia patirtis turi būti paskleista. Privalo būti parengta vieninga politika, kaip bausti stambius narkotikų verslo nusikaltėlius.

Atskiras skyrius skirtas Rytų ir Vidurio Europos valstybėms. Pabrėžta, kad buvusių komunistinių valstybių policijos ir pasienio tarnybos pareigūnai nelabai daug išmano apie narkotikus, neretai jie iš naivumo ar gavę kyšį praleidžia įtartinus krovinius. Siek tiek situacija gerėja ties Skandinavijos, Vokietijos ir Austrijos sienomis.

Rytų ir Vidurio Europos valstybės arba visai nėra priėmusios įstatymų dėl narkotikų, arba jų yra vos keletas. Kai kurios valstybės jau priėmė reikalingus įstatymus, tačiau dar reikia apmokyti teisėjus ir prokurorus. EP nuomone, būtu gerai, kad muitininkai ir policininkai per du-tris metus gerai pasiruoštų teoriškai, o dar per penkerius įgautų konkrečios patirties. Tačiau per šį laikotarpį narkotikų prekeiviai tvirtai į savo gniaužtus stengsis suimti visas buvusias komunistines šalis. Narkotikų "verslas" šiame regione bus plėtojamas sunkiai įsivaizduojamu pagreičiu. Čia žmonės ilgus metus buvo verčiami gyventi tokioje sistemoje, kuri skatino kiekvieną informuoti apie kiekvieną. Dabar žmonės neturi nei noro pateikti reikalingą informaciją, nei įstatymai juos skatina tądaryti. Vaizdžiai pasakius, - rašoma EP dokumente, įranga ir archaiška telefoninė sistema yra siaubingi. Labai rimtas kliuvinys - kalbos barjeras. Perduota labai skubi informacija rusiškai iš Maskvos į Varšuvą nebus staigiai perskaityta, nes reiks vertėjo. Ir atvirkščiai, iš Varšuvos į Maskvą perduota informacija angliškai nebus suprantama Maskvoje.

Kad situacija keistųsi, nurodo EP, reikia:

1. Sukaupti pakankamai lėšų. Siūlome, kad pinigai, skirti kovai su narkotinių augalų auginimu, būtų perskirstyti ir nukreipti stiprinti policijos ir pasienio pareigūnų veiklą. Be abejo, turi būti panaudotos visos tam skirtos lėšos iš PHARE ir TACIS fondų.

2. Skirti pirmenybę komunikacijos ryšių gerinimui ir informacijos kaupimui.

3. Geriau derinti kontrolę ties Europos Sąjungos siena su atitinkamos slaptos informacijos kaupimu Rytų ir Vidurio Europoje.

4. Muitinių pareigūnų ir darbuotojų tikslas turi būti ne tik sulaikyti per sieną vežamą kontrabandą. Jie privalo išaiškinti, sekti ir perduoti teisininkams nusikalstamų organizacijų lyderius, organizuojančius kontrabandos maršrutus Vidurio ir Rytų Europoje, ir tai svarbiau už eilinių kurjerių sulaikymą ar narkotikų krovinių, gabenamų laivais ir kitomis transporto priemonėmis, konfiskavimą.

Savo rezoliucijoje "Kova su narkotikais" EP pabrėžia, kad valstybės labai skirtingai vertina kai kurių narkotikų vartojimą, todėl Europos narkotikų ir narkomanų kontrolės centras turėtų (EMCDDA) parengti visapusišką analizę, kurioje butų matyti skirtinga valstybių politika baudų, prevencijos ir narkotikų žalos mažinimo srityse, taip pat situacija sveikatos, kriminalinių nusikaltimų ir korupcijos srityse. EP siūlo, kad Centras parengtų vieningą informacijos banką, kuris padėtų sekti, kokios narkotikų vartojimo tendencijos, kokios populiariausios narkotikų rūšys, kokie vartojami nauji narkotikai, kokios jų pasekmės narkomanams, kokios šio įpročio pasekmės socialinės apsaugos sferoje, kokios kovos priemonės turi efektą ne tik nacionaliniu mastu, bet ir atskiruose rajonuose, koks nusikaltimų ir narkotikų vartojimo santykis ir pan. Nurodyta, kad EMCDDA rengtų metines pažymas ir darbo programas trims metams. EP siūlo, kad toks informacijos bankas būtų prieinamas plačiai visuomenei ir skatina Centrą pasistengti, jog jo surinktais ir paskelbtais duomenimis visuomenė pasitikėtų.

Europos Parlamentas taip pat rekomenduoja ES narėms tampriau bendradarbiauti su JAV, apmokant pareigūnus ir teikiant įrangą buvusioms Sovietų Sąjungos respublikų pasienio policijoms ir muitinėms. Ypač svarbu, nurodo EP, "kad Europa dalyvautų JAV pradėtos Vengrijos nacionalinės policijos akademijos darbe". (Susitarimą globoti Vengrijos nacionalinę policijos akademiją, įkurtą 1995 m. balandžio mėn. Budapešte, pasirašė JAV prezidentas Clintonas, Vengrijos prezidentas Gonczas ir premjeras Hornas 1996 m. gruodžio 5d. JAV Valstybės departamentas finansuoja šią akademiją. Susitarta, kad Akademija taip pat mokys pareigūnus iš Vidurio Europos ir naujų nepriklausomų NVS valstybių.)

Belgija

Belgijoje narkotikai beveik negamina. Tačiau narkotikų gabentojus domina didieji Belgijos uostai. Tiesa, uostai, ypač Antverpeno ir Zėbriugės yra pateikiami kaip pavyzdiniai narkotikų tranzito išaiškintojai. 1997 metais čia buvo sulaikyta apie 286 000 ecstasy tablečių, apie 1008 kg kokaino, 1900 kg narkotikų iš kanapių (marihuanos ir kt.), 108 kg amfetamino ir 2 200 kg kanapių žaliavos. Sulaikyti 76 asmenys, susiję su narkotikų gabenimu.

Pastebėta, kad kokainas, kurį anksčiau vartojo beveik tik turtingi belgai, vis dažniau ima plisti ir kituose sluoksniuose. Tačiau jaunimas dažniausiai vartoja ecstasy tabletes ir amfetaminus.

Belgai pastaraisiais metais ėmė daugiau dėmesio skirti pinigų plovimui. Įstatymų pataisos leidžia pareigūnams griežčiau elgtis su kazino, nekilnojamojo turto firmomis, buhalteriais, antstoliais, pinigų pervežėjais ir notarais. Parlamentas detalizavo pinigų plovimo sąvoką. Kazino ar kokių nors azartinių žaidimų organizatoriai privalo pranešti apie bet kokias įtartinas transakcijas. 1998 metais buvo iškeltos 543 pinigų plovimo bylos. Iš jų apie 64% sudarė bylos, kuriose buvo nagrinėtas pinigų už nelegalius narkotikus plovimas.

Belgija, atsižvelgdama į ES susitarimus, reikalauja, kad eksportuotojai ir importuotojai tiksliai deklaruotų visas chemines medžiagas, tinkamas narkotikų gamybai ir kruopščiai juos tikrina.

Pereitais metais Belgijos teisingumo ministerija šiek tiek pakeitė bausmes už narkotikų laikymą. Įvestas terminas "nestiprūs narkotikai", tarp jų - marihuana ir hašišas. Pagautiems asmenims už tokių "nestiprių narkotikų" nedidelius kiekius sumažintos bausmės. Ministerija aiškino, kad tokius pakeitimus ji daro dėl to, kad kalėjimai yra perpildyti, ir todėlji nesiūlo įkalinti narkotikų vartotojų.

Gegužės mėn. vyriausybė padarė pakeitimų policijos struktūrų darbe. Žandarmerija ir teisėsaugos policija, aiškinant svarbius kriminalinius nusikaltimus, tarp jų su narkotikais susijusius nusikaltimus, tapo pavaldi federalinei policijai. Nutarta reorganizuoti savivaldybei pavaldžias struktūras: sujungti žandarmeriją su municipaline policija. Federalineje poilicijoje įkurtas specialus padalinys, kuriam pavesta kova su korupcija.

Teisingumo ministerija turi specialius ryšių su kitomis valstybėmis pareigūnus, kuriems pavesti reikalai, susiję su narkotikais. Jie yra atsakingi už atskirus regionus. Vienas tokių biurų yra Varšuvoje. Belgija yra sudariusi dvišales policijos bendradarbiavimo sutartis su Bulgarija, Čekija, Lenkija, Rurnunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Sutartyse numatyta bendradarbiauti ir kovos su narkotikais srityje.

Belgijoje beveik nekalbama apie korupciją. Tačiau įstatymuose yra minimos priemonės išaiškinant korumpuotus policininkus.

Tarptautinės kovos su narkotikais organizacijos gerai vertina Belgijos programas, skirtas šviesti jaunimą apie narkotikų žalą. Tokių programų yra parengta mokykloms, kalėjimams, čia įsteigtos "'karštos narkotikų telefono linijos", AIDS ir hepatito prevencijos programos, detoksikavimo programos ir pan.

Austrija

Austrijos visuomeneje yra susitormavęs požiūris, kad narkomanija yra liga, o ne nusikaltimas. Daug dėmesio skiriama narkotikų vartojimo prevencijai ir narkomanų gydymui. Heroinas Austrijoje uždraustas net ir gydymo tikslams.

Austrijoje nusikaltimų, tiesiogiai susijusių su narkotikais. 1997 m. išaugo 10.3%. Tokia oficiali statistika, o neoficialiai, pareigūnų manymu, beveik kas antras nusikaltimas vienaip ar kitaip yra susijęs su narkotikais. 1998 m. Austrijos pareigūnai, konfiskavo 102 000 ecstasy tablečių ir sulaikė su jų platinimu susijusius tris asmenis.

Austrija 1998 m. priėmė Narkotinių medžiagų įstatymą, kuriame akcentuotas dėmesys narkomanų terapijai ir sugriežtintos bausmės narkotikų platintojams. Pagal įstatymą, pirmą kartą sulaikytas asmuo, vartojantis ir turintis narkotikų, gali būti nenubaustas, jeigu sutinka gydytis. Narkotikų platintojas gali būti įkalintas net 20 metų. Įstatymas leidžia panaudoti technines priemones sekant asmenis "keliančius rimtų įtarimų", jei jie yra padarę nusikaltimą, už kurį galima bausti 10 metų įkalinimu ir jeigu yra "svarių įtarimų", kad priklauso nusikaltėlių organizacijai. 1998 m. Austrijoje priimtas naujas policijos įstatymas, kuriame leidžiama tardytojams gauti iš privačių telefono kompanijų visus duomenis, susijusius su asmenimis, kurie įtariami ryšiais su organizuotu nusikaltėlių pasauliu. Įstatymo projekto pataisa leisti policijos pareigūnams be teisėjo sutikimo rinkti ir analizuoti informaciją apie grupes, kurios įtariamos ekstremistine, teroristine veikla, buvo atidėtas svarstyti 1999 metams.

Austrai. ir taip bando kovoti su narkotikų prekeiviais - 1998 m. padarė pataisų baudžiamajame kodekse ir sugriežtino bausmes už kyšininkavimą (austrai yra priėmę atskirą kovos su korupcija įstatymą, skirtą valstybės tarnautojams, tačiau kol kas aukštiems ir aukštesniems pareigūnamsjo taikyti neteko). Parlamentas įpareigojo vyriausybę prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) konvencijos prieš korupciją. Tikimasi, kad šiais metais Austrija ją ratifikuos (Austrija yra ratifikavusi Jungtinių Tautų ir ET kovos su narkotikais ir korupcija konvencijas).

Vokietija

Vokietija - narkotikų kontrabandos kryžkelė. Taip pat tai vienas žymesnių narkotikų gamybos pasaulio centrų. Narkomanų Vokietijoje daugėja. Pernai per 6 mėn. buvo užregistruoti 735 mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejai. Aštuoni iš jų mirė nuo ecstasy. Nepaisant pastangų užkirsti kelią narkotikų vartojimui, padėtis kol kas nelabai gerėja. Pernai Vokietija atsakomybę už kovą su narkotikų vartojimu perkėlė iš Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos apsaugos ministerijai. Kol kas sunku pasakyti, kokie bus tokio pertvarkymo rezultatai. Tačiau jau pernai metais Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi konkrečių žygių, ir su Hamburgo, Diuseldorfo ir Frankfurto prie Maino savivaldybėmis parengė programas, kaip geriausiai padėti heroino vartotojams, kaip efektyviau kontroliuoti situaciją. Tačiau specialistai gana prieštaringai vertina tokius pakeitimus ir nurodo, kad panašių bandymų buvo imtasi Šveicarijoje ir jie nedavė lauktų rezultatų.

Vokietijos policija sulaiko daug kontrabandininkų, daug konfiskuoja narkotikų. Tiesa, heroino ir kokaino sulaiko mažiau, tačiau labai išaugo konfiskuotų amfetaminų kiekis. Pernai policija konfiskavo daugiau ir marihuanos, o ypač daug hašišo.

Korupcijos atvejų Vokietijoje pasitaiko, tačiau jų nėra daug.

1998 m. Vokietijoje buvo išaiškintos 9 nelegalios laboratorijos, kuriose buvo gaminami narkotikai. Šešiose buvo gaminamas metamfetaminas, dviejose - amfetaminas, o vienoje haliucinogenas - meskalinas. Tačiau sintetinių narkotikų vietinei rinkai Vokietijoje gaminama nelabai daug, jų daugiausia įvežama iš Nyderlandų.

Vokiečiai apie narkotikų žalą vaikams pradeda aiškinti vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklos klasėse. Valstybinės institucijos rengia pagrindines programas, rūpinasi jų įgyvendinimu, organizuoja įvairias struktūras ir jas nukreipia konkrečiam darbui, - federalinė valdžia dažniausiai tik padeda.

Parengė: Danutė Vabalaitė
Redagavo: R. Trimakas