Straipsnis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
Pedagogikos Institutas

Aleksandra G. Davidavičienė

Moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas

Tyrimų medžiaga

(3-a dalis)

PROBLEMOS, SUSIETOS SU ALKOHOLIO AR KITŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMU.

Yra gerai žinoma, kad alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas dažnai sąlygoja įvairias problemas. Todėl mūsų anketoje buvo pateikti tokio pobūdžio klausimai moksleiviams, kad išsiaiškinti kokios problemos yra dažniausios. Jos buvo sugrupuotos į keturias kategorijas: asmeninės, tarpusavio santykių, lytinio patyrimo ir nusikalstamumo. ESPAD 95 tyrime moksleiviai nurodė problemas, susijusias tik su alkoholio vartojimu. Kitose tyrimuose buvo išskirtos problemos dėl alkoholio, atskirai dėl narkotikų vartojimo ir problemos dėl kitų priežasčių, nesusijusių su alkoholio vartojimu. Tyrimų rezultatai rodo, kad daugiausia moksleivių nurodo problemas dėl alkoholio vartojimo. Kol kas narkotikų vartojimas problemas sukelia tik labai nedideliam moksleivių skaičiui. Moksleiviai nurodė nemažai iškilusių problemų ir dėl kitų priežasčių, bet jos sudaro žymiai mažesnį procentą, nei problemos susietos su alkoholio vartojimu. Todėl žemiau pateikiame duomenis tik apie problemas, kurias moksleiviai susiejo su alkoholio vartojimu.

 

Lentelė 11. Asmeninės problemos dėl alkoholio vartojimo

     

Atvejai procentais

Problemos

Lytis

 

ESPAD 95

Lietuva

 

ESPAD 99

Lietuva

 

ESPAD 95

Vilnius

 

ESPAD 98

Vilnius

 

ESPAD 99

Klaipėda

Pablogėjo mokymasis

ar darbas

Berniukai

17.7

7.3

15.7

16.9

15.4

Mergaitės

16.1

5.8

9.7

10.2

15.4

Iš viso

16.8

6.6

12.5

13.3

15.4

Kažką sulaužė, sudaužė ar sugadino rūbus

Berniukai

25.6

26.8

26.2

34.4

23.1

Mergaitės

25.3

17.3

20.8

21.9

8.1

Iš viso

25.4

22.2

23.2

27.7

20.4

Prarado pinigų

ar kitų vertybių

Berniukai

13.7

15.3

13.9

14.1

11.5

Mergaitės

7.5

7.1

7.1

6.0

4.7

Iš viso

10.4

11.3

10.3

9.8

7.9

Turėjo nelaimingą atsitikimą ar susižalojo

Berniukai

10.1

13.6

11.9

14.4

10.0

Mergaitės

6.4

6.3

6.7

5.2

8.1

Iš viso

8.1

10.1

9.1

9.5

9.0

 Iš asmeninių problemų moksleiviai dažniausiai nurodė, kad išgėrę kažką sulaužė, sudaužė ar sugadino rūbus. Šių metų duomenis yra mažesni, nes kaip minėjau atskirai buvo nurodytos problemos dėl kitų narkotikų vartojimo. Sudėjus atvejus dėl alkoholio, kitų narkotikų ir kitų priežasčių net 31.4 % moksleivių kažką sulaužė, sudaužė ar sugadino rūbus.

Kita problema pagal dažnumą buvo pablogėjęs mokymasis. Šis rodiklis stipriai mažesnis gautas šių metų tyrime. Iš viso 20.9 % moksleivių nurodė pablogėjusį mokymąsi, bet dažniausiai dėl kitų priežasčių. Vaikinai dažniau nei merginos nurodė alkoholį dėl pablogėjusio mokymosi, merginos dažniau nei vaikinai nurodė kitas priežastis.

Šių metų tyrime padaugėjo moksleivių, kurie nurodė praradę pinigų ar kitų vertybių, turėję nelaimingą atsitikimą ar susižaloję.

Gana didelis procentas moksleivių nurodė problemas dėl tarpusavio santykių. Duomenys pateikti lentelėje 12.

 

Lentelė 12. Tarpusavio santykių problemos, iškilusios dėl alkoholio vartojimo.

   

Atvejai procentais

 

Lytis

ESPAD 95 Lietuva

ESPAD 99 Lietuva

ESPAD 95 Vilnius

ESPAD 98 Vilnius

ESPAD 99 Klaipėda

 

Berniukai

25.8

28.9

26.4

31.0

22.3

Ginčas

Mergaitės

21.0

16.3

18.6

19.7

16.1

 

Iš viso

23.2

22.8

22.3

25.0

19.0

 

Berniukai

18.1

12.7

23.1

17.7

11.5

Problemos santykiuose

Mergaitės

22.7

13.5

25.4

13.4

21.5

su draugais

Iš viso

20.5

13.1

24.1

15.5

16.8

 

Berniukai

29.8

21.9

32.2

38.3

22.3

Problemos santykiuose

Mergaitės

25.0

14.8

28.4

16.4

22.1

su tėvais

Iš viso

27.3

18.5

30.0

26.7

22.2

 

Berniukai

14.2

7.1

11.8

14.9

10.8

Problemos santykiuose

Mergaitės

8.5

2.7

5.7

4.5

4.7

su mokytojais

Iš viso

11.2

5.0

8.5

9.4

7.5

Dažniausiai moksleiviai nurodė tarpusavio santykių problemas, iškilusias dėl alkoholio vartojimo. Ši problema yra dažniausia iš visų anketoje pateiktų problemų. Daugiausia moksleivių turėjo problemų dėl tarpusavio santykių su tėvais (ypač Vilniaus miesto). Iš Europos šalių šis rodiklis 1995 m. buvo didžiausias Lietuvoje ir Ukrainoje bei stipriai lenkė kitas šalis. Santykius su tėvais ir mokytojais dažnai sąlygoja vaikų ugdymo metodai. Vietoje vaiko savigarbos bei saviraiškos formavimo, kai kurie tėvai ir mokytojai naudoja gąsdinimo, pamokymų bei draudimų metodus. Moksleiviams nepriimtini dažni pamokymai ar draudimai, jie formuoja baimės jausmą, nenorą bendrauti, atsiskleisti. Kaip protesto priemonę jie pasirenka draudžiamą vaisių - alkoholį ar kitus narkotikus, kuris dar labiau gilina tarpusavio santykių problemas ir konfliktai gilėja. Nors problemų dėl tarpusavio santykių su mokytojais 1995 m. pažymėjo nedaug moksleivių, bet šis skaičius tris kartus buvo didesnis nei kitose Europos šalyse. Didelis procentas moksleivių turi ginčo problemų.

Pažymėtini lyčių skirtumai: problemas dėl santykių su tėvais ir mokytojais, susietas su alkoholio vartojimu dažniau nurodė vaikinai, nei merginos, o problemas su draugais – dažniau merginos, nei vaikinai.

Kita problemų grupė – lytinis patyrimas, susietas su alkoholio vartojimu. Duomenys pateikti 13-toje lentelėje.

 

Lentelė 13. Lytinis patyrimas, susietas su alkoholio vartojimu

   

Atvejai procentais

Problemos

Lytis

ESPAD 95 Lietuva

ESPAD 99 Lietuva

ESPAD 95 Vilnius

ESPAD 98 Vilnius

ESPAD 99 Klaipėda

Turėjo lytinius

Santykius dėl kurių

kitą dieną gailėjosi

Berniukai

9.5

10.0

9.3

10.7

8.5

Mergaitės

5.9

6.0

4.5

2.7

1.3

Iš viso

7.6

8.1

6.6

6.5

4.7

Turėjo lytinius

Santykius be apsaugos

Priemonių

Berniukai

10.0

9.7

15.2

14.1

6.2

Mergaitės

5.7

4.4

5.9

3.0

6.7

Iš viso

7.6

7.1

10.2

8.2

6.5

Pastaraisiais metais ypatingai aštrios ir skaudžios tapo tokios jaunimo problemos, kaip paauglių nėštumas, lytiškai plintančios ligos, AIDS. Paauglių lytinės patirtys dažnai yra lydimos ar pasėkoje kitų rizikos veiksnių, tokių kaip alkoholio ar net nelegalių narkotikų vartojimas, rūkymas, nusikalstamumas ir blogas mokymasis. Šiandieninis jaunimas atviriau kalba apie seksą, laisviau elgiasi, o panaudoję alkoholį ar kitus narkotikus gana greitai atpalaiduoja bet kokius moralinius varžtus.

Iš tikrųjų, kaip parodė mūsų tyrimų duomenys, moksleivių lytinio patyrimo problemos, susietos su alkoholio vartojimu nėra labai dažnos. Jos dažnesnės vaikinams, nei merginoms. Tačiau būtina pabrėžti, kad lytinio patyrimo problemos yra labai svarbios paauglystės ir jaunystės amžiaus tarpsnyje, jos sukuria daug kitų problemų ir lemia paauglių ir jaunimo savijautą bei gerovę. Todėl šiai problemai reikia skirti ypatingą ir labai jautrų dėmesį.

Dar viena grupė problemų - tai kriminalinės. Šioms problemoms ESPAD 99 anketoje buvo skirtas visas kompleksas klausimų, liečiančių moksleivį kaip vykdytoją ir kaip nukentėjusį. Pateikti duomenys 14-toje lentelėje atspindi įvairias kriminalines problemas, iškilusias dėl alkoholio vartojimo.

 

Lentelė 14. Kriminalinės problemos, susietos su alkoholio vartojimu

   

Atvejai procentais

Problemos

Lytis

ESPAD 95 Lietuva

ESPAD 99 Lietuva

ESPAD 95 Vilnius

ESPAD 98 Vilnius

ESPAD 99 Klaipėda

 

Muštynės

Berniukai

18.9

22.9

19.3

24.2

20.0

Mergaitės

4.8

5.6

4.5

4.5

3.4

Iš viso

11.5

14.5

11.6

13.7

11.1

Buvo apiplėštas

ar apvogtas

Berniukai

4.4

4.0

4.9

6.5

6.2

Mergaitės

1.3

1.7

3.5

Iš viso

2.8

2.9

4.0

3.0

3.0

Turėjo nemalonumų

su policija

Berniukai

10.7

11.1

15.7

23.1

14.6

Mergaitės

2.8

3.2

3.3

5.0

4.7

Iš viso

6.6

7.3

9.2

13.5

9.3

Kaip rodo tyrimo duomenys, kriminalinių problemų, tokių kaip muštynės, nemalonumai su policija turi jau 15-16 metų amžiaus moksleiviai ir jos rodo tendenciją augti. Šios problemos būdingos vaikinams, tačiau vis daugiau pasitaiko merginų, kurios įsivelia į kriminalinius įvykius. Lietuvos rodikliai 1995 metais buvo labai panašūs į daugelio kitų Europos šalių rodiklius. Tik Jungtinės Karalystės (22 % ) ir Suomijos (19 %) moksleiviai daugiau nei kitų šalių nurodė muštynes, susietas su alkoholio vartojimu.

Į ESPAD 99 anketą kai kurios šalys įtraukė tris savanoriškai pasirenkamus subtilius klausimus: “išbėgai iš namų daugiau nei vienai dienai”, “galvojai pakenkti sau” ir “bandei nusižudyti”. Pritarus sveikatos ugdymo ekspertų komisijai šie klausimai buvo įtraukti į anketą, naudotą Lietuvos mokyklose. Gauti duomenys pateikti 15–toje, 16-toje ir 17-toje lentelėse.

 

Lentelė 15. BĖGIMAS IŠ NAMŲ DAUGIAU NEI VIENAI DIENAI (procentais)

 

Lytis

 

Atvejai

Nė karto

 Kartą

 Du kartus

3 – 4 kartus

5 ir daugiau kartų

Berniukai

88.8

7.8

1.8

0.9

0.7

Mergaitės

90.8

6.0

2.3

0.6

0.3

Iš viso

89.8

7.0

2.0

0.8

0.5

 

Lentelė 16. GALVOJIMAS PAKENKTI SAU (PROCENTAIS)

 

Lytis

Atvejai

Nė karto

 Kartą

 Du kartus

3 – 4 kartus

5 ir daugiau kartų

Berniukai

76.0

15.6

3.3

2.3

2.8

Mergaitės

57.5

22.3

7.1

6.7

6.5

Iš viso

67.0

18.8

5.1

4.4

4.6

 

Lentelė 17. BANDYMAS NUSIŽUDYTI (PROCENTAIS)

 

Lytis

Atvejai

Nė karto

 Kartą

 Du kartus

3 – 4 kartus

5 ir daugiau kartų

Berniukai

94.1

4.5

0.8

0.3

0.3

Mergaitės

85.1

10.1

2.4

1.0

1.4

Iš viso

89.7

7.2

1.6

0.7

0.8

Gauti duomenys buvo netikėti ir stulbinantys. Net 10.2 % moksleivių nurodė, kad buvo pabėgę iš namų daugiau nei vienai dienai, 33.0 % - galvojo pakenkti sau, o 10.3 % moksleivių bandė nusižudyti. Stebimas lyčių skirtumas. Jeigu iš namų bėga daugiau vaikinai (skirtumas nedidelis), tai pakenkti sau galvoja, bei bando nusižudyti dažniau paauglės merginos, nei vaikinai. Jeigu galvojimą pakenkti sau galima vertinti kaip gąsdinimą, protesto priemonę, tai bandymui nusižudyti reikia ieškoti gilesnių psichologinių ir socialinių priežasčių.

 

ALKOHOLIO IR KITŲ NARKOTIKŲ PREVENCIJOS PROGRAMOS

 Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija mokykloje – tai sudėtinė Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programos dalis, kurią 1999 metų rugsėjo 6 dieną patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 970. Be šios programos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m.liepos 30d. nutarimu Nr. 954 patvirtino Valstybės tabako kontrolės programą 1998-2008 ir 1999 m.vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 – Valstybės alkoholio kontrolės programą 1999-2009. Šių programų išdavoje parengta Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa ugdymo institucijose. Šios programos numato valstybės tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Kaip nurodoma programoje, tam būtina:

  • Vykdyti aiškią ir plačiai integruotą valstybės narkotikų ir narkomanijos prevencijos politiką, suderintą su šiuos klausimus reglamentuojančiomis Jungtinių Tautų konvencijomis, Europos Tarybos rekomendacijomis bei Europos Sąjungos teisės derinimo dokumentais;
  • Tobulinti visos Lietuvos mastu visuomenės švietimą ir narkomanijos prevenciją, ypač rūpinantis vaikų ir jaunimo švietimu, taip pat geriau kontroliuoti narkotinių medžiagų, prekursorių bei psichotropinių vaistų apyvartą, atsižvelgiant į valstybės ekonominės ir socialinės plėtros perspektyvas ir išteklius perėjimo į rinkos ekonomiką sąlygomis;
  • Formuoti veiksmingesnę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką (tiek nacionalinę, tiek savivaldos lygmens), geriau ją įgyvendinti, vykdyti jos priežiūrą (monitoringą) ir administravimą, bendrauti šioje srityje su nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiu sektoriumi bei tarptautinėmis organizacijomis.

Pirminė tabako, alkoholio ir kitų narkotikų prevencija mokyklose yra vykdoma Švietimo ir mokslo ministerijos pastangomis. Bendrojo lavinimo mokyklose narkotinių medžiagų vartojimo prevencinis ugdymas yra integruotas į sveikatos ugdymą, o pastarasis integruotas į daugelį mokomųjų dalykų ar dėstomas kaip papildomojo ugdymo ar pasirenkamas dalykas. Šiandien visai neaštrinamas narkotinių medžiagų prevencijos klausimas profesinėse mokyklose, nors jų paplitimas ženkliai didesnis nei bendrojo lavinimo mokyklose.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lietuvoje vykdoma eilė įvairių programų ir projektų alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos klausimais. Yra išleista šiek tiek metodinės medžiagos šioms programoms vykdyti. Tačiau daugelis programų ir projektų įtraukia tik nedidelį dalyvių skaičių, o didžioji dalis moksleivių lieka savieigai, todėl semiasi žinių iš vyresnių draugų ir nepatikimų šaltinių.

RSS (tyrimų paramos schemos Nr. 178/1997) dėka 1998 metais 211 šalies mokyklų buvo apklausti 2388 pedagogai. Apklausos duomenys rodo, kad narkotinių medžiagų prevencija bendrojo lavinimo mokykloje yra ribota. Plačiai propaguojamą nerūkymo dieną organizuoja vos 25% mokyklų. Tik 29,6% mokytojų, dalyvavusių su sveikata susietose tobulinimosi kursuose, išklausė paskaitas narkotikų prevencijos tematika. Tuo tarpu 59,0% respondentų nurodė, kad nepakanka žinių diskutuoti šiais klausimais. 85,2% mokytojų galvoja, kad narkotikų (tiek legalių, tiek nelegalių) prevencija yra labai svarbi mokyklai, bet tik 26,1% respondentų nurodė, kad narkotikų prevencijos temas liečia moksleivių ugdymo procese.

Dažniausiai narkotikų vartojimo problema nagrinėjama per vertybinių nuostatų ir sveikos gyvensenos suvokimą, charakterio ir valios ugdymą. Šių temų nagrinėjimas pamokų metu priklauso nuo pedagogo išprusimo, pasirengimo, jo patirties ir gebėjimo diskutuoti šiomis temomis. Tik 16,4% mokyklų vykdo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų prevencijos programą, kurią parengė blaivybės draugija “Baltų ainiai” ir yra rekomenduota Švietimo ir mokslo ministerijos. 47,7% mokytojų galvoja, kad nepakanka medžiagos pasirengti diskusijai narkotikų prevencijos temomis, todėl priversti naudotis specialia ar papildoma literatūra, kuri dažniausiai neatitinka didaktinių mokyklos poreikių.

 

Lentelė 18. KOKIOS UGDYMO MEDŽIAGOS PEDAGOGAI PAGEIDAUJA (procentais)?

 Ugdymo priemonė

 Taip

Ne

Neatsakė

Sveikatos ugdymo standartai

55.8

20.3

23.9

Vadovėlis moksleiviui

82.9

7.2

10.0

Papildomos ugdymo priemonės moksleiviui

85.2

5.3

9.5

Vaizdinės mokyklinės priemonės

78.1

7.7

14.3

Ugdymo priemonių komplektas

80.7

7.8

11.6

Kita

6.4

7.8

85.7

Tik nedidelė dalis mokytojų susipažinę su vykdomomis programomis, išleistais ir siūlomais mokyklai ir taip negausiais leidiniais. Tuo galima paaiškinti ribotumą taikant pirminei narkomanijos prevencijai siūlomus metodus, kurie formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas, didina pačių moksleivių dalyvavimą organizuojant (planuojant) prevencijos struktūrą ir įgyvendinimą.

Mokytojai galvoja, kad pradinėse klasėse sveikatos ugdymo temos (tame tarpe alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos) geriausiai tinka integruoti į kitus dalykus. 5-10 klasėse dauguma mokytojų geriausią būdą mokyti sveikai gyventi nurodė atskirą sveikatos ugdymo pamoką. Papildomai siūloma naudoti integracijos metodus bei diskusijas iškilus problemai. 9-10 ir 11-12 klasių moksleiviams mokytojai siūlo sveikatos pasirenkamą kursą. Per visą ugdymo laiką, mokytojų nuomone, sveikatos ugdymui reikia išnaudoti auklėjimo valandas.

Apklausoje dalyvavę mokytojai skundėsi laiko stoka, dideliu ir net labai dideliu mokymo/mokymosi krūviu. Pagalba iš šalies – kitų žinybų, profesionalų, dažniausiai apsiribojama paskaitomis, kurių efektyvumas yra mažas. Tik 34,5% mokyklų turi narkotikų prevencijos rašytinę vidaus politiką, liečiančią moksleivius. Labai mažai mokyklų turi rašytines taisykles dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo, liečiančias mokytojus ir kitą mokyklos personalą.

 

REKOMENDACIJOS ATEIČIAI 

Gauti duomenys galėtų pasitarnauti vertinant vykdomą prevencinę politiką ir numatant strategines kryptis ateičiai bei pirminės prevencijos metodus.

Tarptautinė patirtis rodo, kad narkotinių medžiagų vartojimo prevencija – tai ne tik žinių ir informacijos suteikimas bei higieninių nuostatų ugdymas. Prevencijos metodai privalo formuoti gyvenimo įgūdžius, tokius kaip gebėjimas bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, gebėjimas racionaliai apsispręsti, reikalui esant pasakyti “ne”, suvokti atsakomybę už poelgius. Šiandien labai svarbu ugdyti socialinius įgūdžius: gebėjimą atsispirti bendraamžių (socialiniam) spaudimui, tinkamai vertinti reklamą, kai kuriuos suaugusiųjų veiksmus. Labai svarbios yra įvairios, vietose vykdomos programos (projektai), kurios remia narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas. Programų (projektų) efektyvumą didina prevencijos metodų įvairovė, pačių moksleivių dalyvavimas tiek organizuojant (planuojant) programos struktūrą, tiek įgyvendinant ją. Šios programos (projektai) turėtų numatyti moksleivių užimtumo problemas, alternatyvių priemonių pasiūlą ir pasirinkimą.

Remiantis minėta pedagogų apklausa ir vykdant nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą artimiausiu metu reikėtų:

  • Kurti ir įgyvendinti narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemą šalies ugdymo institucijose.
  • Parengti reikiamas metodines ir didaktines priemones visoms ugdymo įstaigoms (tame tarpe profesinėms) bei sistemingai kelti jose dirbančių pedagogų kvalifikaciją šiais klausimais.
  • Plėsti mokyklų ir užmokyklinių įstaigų veiklą moksleivių užimtumui padidinti.
  • Sukurti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių narkotikų prevencijos srityje, paramos mechanizmą nacionaliniame lygyje.
  • Vidaus reikalų ministerijos žinyboms užtikrinti saugumą prie mokyklų, diskotekų ir kitų vietų, kur renkasi jauni žmonės, ypač moksleiviai ir vyksta prekyba narkotikais.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldūs padaliniai š.m. lapkrityje įsijungia į Jungtinių Tautų tarptautinės narkotikų kontrolės programos regioninį Baltijos šalių projektą “Visapusiškos medžiagos narkotikų vartojimo prevencijos klausimais rengimas ir su tuo susijęs ugdymas mokyklose Baltijos valstybėse”. Projekto trukmė – 3 metai ir bus vykdomas dviem etapais. Pirmame etape bus parengta ugdymo medžiaga, o antrame - medžiaga bus eksperimentuojama ir publikuojama.

 

LITERATŪRA

  1. Alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo prevencijos programa (1995). Parengė: Lietuvos blaivybės draugija “Baltų ainiai”. Vilnius, 7 p.
  2. Blaivaus gyvenimo pranašumai (1993). Teorinės metodinės konferencijos medžiaga. Vilnius, 1993 kovo 20 d. V., Pradai, 96 p.
  3. Bulotaitė Laima (1998). Priklausomybių psichologiniai aspektai: Vilnius, 52 p.
  4. Bulotaitė Laima (1998). Moksleiviai ir narkotikai (Tyrimų medžiaga).Vilnius, 22 p.
  5. Bulotaitė Laima (1999). Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje. Metodinė medžiaga mokytojui. Vilnius, 24 p.
  6. Ciunienė E., A.Dembinskas ir kiti. (1992). Alkoholizmo ir girtavimo problemos. Mokslas. Vilnius. 121p.
  7. Davidavicienė A., Dailidienė N., Christauskienė O. (1989). Aukštesniųjų klasių mokinių žalingų įpročių paplitimas ir jų priežastys. PMTI. Vilnius. 96p.
  8. Davidavičienė A.G. (1992).Sveikatos ugdymo programa // Universaliosios ugdymo programos: Leidybos centras. –V.,- P.62-81.
  9. Davidavičienė A.G. (1996). Sveikos gyvensenos įtvirtinimas mokyklose: PI. V., 116 p.
  10. Hibell B. et. al. (1997). The 1995 ESPAD Report – Alcohol and other drug use among students in 26 European countries. Swedish Council for information on alcohol and other drugs and Pompidou group Eds, Stockholm, 294 p.
  11. Valstybinė tabako kontrolės programa 1998-2008. Patvirtinta Lietuvos respublikos vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nr 954. Valstybės žinios, 1996, Nr. 11-281.
  12. Valstybinė alkoholio kontrolės programa 1999-2009. Patvirtinta 1999 m. vasario 25 d. Valstybės žinios, 1999, Nr. 21-603.
  13. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. Nr. 970. Valstybės žinios, 1999, Nr. 76-970.
  14. Narusk A. (1997a). Perception of Social Problems and the "Real" Life. Everyday Life in the Baltic States. Social studies 3. Ed. by M. Taljunaite. Vilnius: Lithuanian Institute of Philosophy and sociology, pp. 9-23.
  15. Schulenberg J. et. al. (1996). Adolescent risk factors for binge drinking during the transition to young adulthood: Variable – and pattern – centered approaches to change. Developmental Psychology, 32, 659-674.
  16. Van Reek J. et al. (1994) Alcohol consumption and correlates among children in the European Community. Int. J. Addict. 29. 15-2