Straipsnis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
Pedagogikos Institutas

Aleksandra G. Davidavičienė

Moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas

Tyrimų medžiaga

(2-a dalis)

NARKOTINĖS MEDŽIAGOS

Remiantis apklausa nustatyta, kad moksleiviai yra girdėję apie daugelį narkotinių medžiagų. Iš nelegalių narkotikų labiausiai žinomi marihuana ir hašišas. Šis narkotikas ir yra labiausiai paplitęs visose Europos šalyse. ESPAD 95 duomenys atskleidė, kad Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje beveik pusė moksleivių (vaikinų) vartojo marihuaną ar hašišą. Gana didelis procentas vartojančių kanapes nustatytas Čekijos Respublikoje, Italijoje, Danijoje ir Ukrainoje. Mažiausias procentas, vartojusių šį narkotiką 1995 m., buvo Lietuvoje.

Akivaizdu, kad Europoje egzistavo nelegalių narkotikų vartojimo geografinis modelis. Daugelyje išvardintų šalių buvo aukščiausi vartojimo rodikliai ir kitų nelegalių narkotikų, nors jie buvo mažesni nei marihuanos ar hašišo. Dvi ESPAD šalys, kur įvairių rūšių narkotinės medžiagos buvo daugiausia vartojamos yra Jungtinė Karalystė ir Airija. Šiose dviejose valstybėse taip pat lengviausia moksleiviams buvo gauti narkotikų (gerai išvystyta pasiūla). Nors Danija priklauso Skandinavijos šalims, pastebimos ryškios narkotikų vartojimo tendencijos, suartinančios šią šalį su Britų salomis.

Palyginus Lietuvos ESPAD 95 duomenis su kitų šalių duomenimis, bei Europos vidurkiu, narkotikai nebuvo paplitę tarpe šalies moksleivių, nors didelė dalis moksleivių nurodė, kad yra girdėję apie daugelį iš jų. Tačiau to nebegalima pasakyti apie esamą situaciją. Duomenys apie nelegalių narkotikų vartojimo paplitimą Lietuvoje pateikti 7 –toje lentelėje.

Lentelė 7. NELEGALIŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMAS (procentais)

			Nelegalus narkotikas
Tyrimas	Lytis	Marihuana/hašišas	Amfetaminai	LSD	Ekstazi	Kokainas	Heroinas	Kre kas	Bet koks
Respublika	Berniukai	2,0	0,3	0,1	0,4	0,1	0,1	0,1	3,4
ESPAD 95	Mergaitės	1,2	0,3	0,1	0,4	0,6	0,2	0,1	2,7
	Iš viso	1,6	0,3	0,1	0,4	0,4	0,2	0,1	3,2
Respublika ESPAD 99	Berniukai	17.4	1.9	2.9	6.4	1.3	5.9	0.5	21.0
	Mergaitės	6.1	1.0	0.7	2.3	0.8	3.6	0.1	9.6
	Iš viso	11.9	1.5	1.4	4.4	1.1	4.8	0.3	15.5
Vilnius	Berniukai	28,7	8,2	8,7	13,0	-	1,1	2,3	30,2
1998	Mergaitės	11,9	2,3	1,8	4,7	-	-	1,5	14,6
	Iš viso	19,8	4,5	5,,1	8,3	-	0,5	1,8	22,7
Klaipėda	Berniukai	23,1	3,1	4,6	3,1	-	1,5	-	27,7
1999	Mergaitės	4,7	-	-	0,7	0,7	-	-	6,0
9 klasė	Iš viso	13,3	1,4	2,2	1,8	0,4	0,7	-	16,1
Klaipėda	Berniukai	31,7	3,1	3,7	9,3	2,5	4,3	3,1	37,3
1999	Mergaitės	14,4	0,9	2,8	7,0	1,9	0,9	1,4	14,0
11 klasė	Iš viso	27,1	1,9	3,2	8,0	2,1	2,4	2,1	23,9

Pastaruoju metu stipriai ėmė daugėti moksleivių išmėginusių vieną ar kelis narkotikus, o ne kurie iš jų vartoja narkotikus sistemingai. Narkotikų paplitimas pastarųjų metų laikotarpyje yra šuoliškas ir tiesiogiai proporcingas moksleivių rūkymui bei alkoholio vartojimui: dažniau nelegalius narkotikus vartoja tie moksleiviai, kurie rūko ir vartoja alkoholinius gėrimus. Pastebimi įvairių naujų narkotikų vartojimo atvejai: amfetaminų grupės, haliucinogeno LSD preparatų, plinta ekstazi (XTC) vartojimas. Šių metų tyrimai rodo rūkomų narkotikų paplitimą ( ypač heroino), alkoholio kartu su marihuana bei tabletėmis vartojimą.

Tenka pažymėti, kad narkotikų vartojimas atskirose mokyklose yra nevienodas. Išskyrus vieną kaimo mokyklą, 1-3 moksleiviai kiekvienoje klasėje nurodė bent kartą vartoję kokį tai nelegalų narkotiką. Pagal mokyklos tipą, narkotikai daugiau paplitę profesinėse mokyklose (nurodė 19.3% moksleivių), nei bendrojo lavinimo mokyklose (nurodė 14.5% moksleivių). Profesinių mokyklų moksleiviai dažniau nurodė marihuaną ar hašišą ir kokainą. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai dažniau nurodė raminamuosius ir migdomuosius bei alkoholį kartu su tabletėmis. Tokie narkotikai kaip heroinas, amfetaminai, haliucinogenai vienodai paplitę abiejų tipų mokyklose. Miesto mokyklų moksleiviai dažniau nei kaimo nurodė daugelio narkotikų vartojimą. Kaimo moksleiviai dažniau nei miesto nurodė tik rūkomojo heroino vartojimą.

ESPAD 95 tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje labai paplitę raminamieji ar migdomieji vaistai be gydytojo paskyrimo. Europoje mus lenkia tik Lenkijos moksleiviai. Raminamųjų ar migdomųjų vartojimas galėtų reikšti piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, kadangi daug moksleivių, vartojančių narkotikus, šiuos vaistus nurodo pamėginę pirmiausiai o jų gauti yra lengviausia ir pigiausia. Kita vertus, raminamųjų ar migdomųjų paplitimas gali būti tam tikras bandymas savarankiškai gydytis, naudojant kaip nusiraminimo, nervinės įtampos mažinimo priemonę. Sunku nustatyti, kokie motyvai sąlygojo didelį procentinį santykį Lenkijoje ir Lietuvoje, juolab, kad kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje tokių moksleivių procentas yra pats mažiausias ir siekia vos 2%. Raminamuosius ar migdomuosius dažniau vartoja merginos nei vaikinai.

Paplitęs yra taip pat inhaliantų vartojimas. Tai įvairios lakiosios medžiagos, kurias moksleiviai uosto. Daugiau nei Lietuvoje inhaliantai yra vartojami moksleivių Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Maltoje. Jeigu paminėtose šalyse ryškių skirtumų tarp lyčių nebuvo, tai Lietuvoje , kaip ir likusiose Europos šalyse vaikinai labiau nei merginos uosto inhaliantus.

Lentelė 8. LEGALIŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS (procentais)

Tyrimas	Psichoaktyvi medžiaga
Tyrimas	Raminamieji ir migdomieji			Inhaliantai
	Lytis			Lytis
	Berniukai	Mergaitės	Iš viso	Berniukai	Mergaitės	Iš viso
Respublika ESPAD 95	8,0	20,4	14,6	17,6	14,0	15,7
Respublika ESPAD 99	8.2	16.9	12.4	13.3	5.7	9.7
Vilnius 1998	12,4	37,3	23,6	17,2	7,5	12,0
Klaipėda 1999, 9 klasė	10,8	16,1	13,6	20,0	6,0	12,5
Klaipėda 1999, 11 klasė	6,2	14,4	10,9	6,8	4,2	5,3

Šiuo metu legalios psichoaktyvios medžiagos tampa nebe tokios populiarios, ypač vyresnių moksleivių tarpe, kokios buvo 1995 metais. Vietoje jų pastaruoju metu plinta nelegalūs narkotikai. Raminamųjų ir migdomųjų vartojimą dažniau nurodė miesto bei bendrojo lavinimo, o inhaliantus - daugiau kaimo bei profesinių mokyklų moksleiviai.

Moksleiviai narkotines medžiagas dažniausiai gavo iš vyresnių draugų, bendraamžių ar pasidalijo grupė draugų. Vis dažniau moksleiviai nurodo narkotikus nusipirkę iš draugo ar nepažįstamo žmogaus. Kiekvienoje klasėje buvo moksleivių, kurie nurodė, kad galėtų lengvai nusipirkti marihuanos ar hašišo, jeigu to panorėtų diskotekoje, gatvėje ar parke, prekiautojo namuose ir net mokykloje. Sunkiau prieinami narkotikai yra kai kurių kaimo vietovių mokyklų moksleiviams. Jei nėra gyvenvietėje prekiautojo, tenka važiuoti į centrą. Tačiau jau nemažai ir kaimo mokyklų moksleivių nurodė galimybę įsigyti narkotiką vietoje per draugus. Taigi narkotikų pasiūla skverbiasi į visus šalies kampelius.

Pirmą narkotiką moksleiviai dažniausiai panaudojo iš smalsumo. Kitos dažnesnės priežastys – nenoras išsiskirti iš grupės draugų, noras užmiršti problemas ir noras apsvaigti.

Ne visi moksleiviai supranta, kiek žmonės rizikuoja pakenkti sau (fiziškai ir kitaip) rūkydami, gerdami alkoholį ar naudodami narkotikus. Vidutiniškai apie 15% jų galvoja, kad jie iš vis nerizikuoja, tiek pat, kad nežymiai rizikuoja arba prisipažįsta, kad nežino. Moksleiviai pritaria vieno ar kito narkotiko išbandymui, o alkoholio vartojimui bei rūkymui pritaria virš 70% moksleivių.

Duomenų analizė parodė, kad dažniau rūkė, vartojo alkoholį (6 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų) ir vartojo nelegalius narkotikus (marihuaną, amfetaminus, ekstazi) moksleiviai, kurių abu tėvai su aukštuoju išsilavinimu ir kurie auga nepilnoje šeimoje (tiek vienišų motinų, tiek suirusioje šeimoje).

Tyrimo duomenys rodo, kad abstinencija tarp moksleivių tikrai nepopuliari ir jos populiarumas dar mažėja. Vos 2.5% penkiolikmečių bei šešiolikmečių 1999 m. tyrime nurodė nevartoję alkoholio.

Moksleivių abstinentų analizė rodo, kad nelegalius narkotikus, kaip ir raminamuosius ar migdomuosius bei inhaliantus vartoja dažniausiai tie moksleiviai, kurie rūko ar vartoja alkoholinius gėrimus. Šiuos duomenis akivaizdžiai pademonstruoja žemiau pateikta 9 lentelė.

Lentelė 9. MOKSLEIVIŲ ABSTINENTŲ PROCENTAS

Kurie nevartoja	ESPAD 95			ESPAD 99
	Lytis			Lytis
	Berniukai	Mergaitės	Iš viso	Berniukai	Mergaitės	Iš viso
Tabako	21.3	46.9	34.9	14.5	32.2	23.0
Alkoholio	5.5	5.0	5.2	3.1	3.9	3.5
Nelegalių narkotikų	96.3	97.3	96.8	79.0	90.4	84.5
Raminančiųjų ar Migdomųjų	92.0	79.6	85.4	91.8	83.1	87.6
Lakiųjų inhaliantų	82.4	86.0	84.3	86.7	94.3	90.3
Tabako ir alkoholio	3.5	4.7	4.1	1.8	3.3	2.5
Tabako, alkoholio ir Nelegalių narkotikų	3.5	4.7	4.1	1.8	3.3	2.5
Tabako, alkoholio, nelegalių narkotikų, raminančiųjų ar migdomųjų	3.3	4.3	3.8	1.8	3.3	2.5
Tabako, alkoholio, nelegalių narkotikų, raminančiųjų ar migdomųjų ir lakiųjų inhaliantų	2.7	4.1	3.4	1.8	3.3	2.5

Apibendrinant pateiktus duomenis, pateikiame kai kuriuos alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo palyginamuosius rodiklius su Europos vidurkiu 1995 metais.





	Europos vidurkis 1995 c Šalies vidurkis 1995 c Šalies vidurkis 1999 c

Rodiklis

Tyrimas

Bet koks alkoholis per pask. 12 mėn.

Girtumas per paskutinius 12 mėn.

Rūkymas per paskutines 30 dienų

Marihuana ar hašišas

Kiti narkotikai

Raminamieji ar migdomieji

Inhaliantai

Europos vidurkis 1995

Šalies vidurkis 1995

Šalies vidurkis 1999

Bet koks

Alkoholis

Per pask.

12 mėn.

Girtumas per paskutinius 12 mėn.

Rūkymas per paskutines 30 dienų

Marihuana ar hašišas

Kiti narkotikai

Ramina-mieji ar migdomieji

Inhaliantai

Lietuvos 15-16 metų amžiaus moksleivių bet kokio alkoholio vartojimas ir girtumas per paskutinius 12 mėnesių 1995 metais viršijo Europos vidurkį ir jis dar per 4 metus padidėjo. Jeigu 1995 metais šalies rūkymo per paskutines 30 dienų rodiklis buvo mažesnis nei Europos vidurkis, tai per 4 metus jis stipriai išaugo. Mes dar neturime 1999 metų Europos vidurkio. Marihuanos ar hašišo ir kitų narkotikų vartojimas 1999 metais pasiekė Europos 1995 metų lygį. Sumažėjo raminamųjų ar migdomųjų ir inhaliantų vartojimas, tačiau dar viršija Europos šalių vidurkį.

Žvelgiant į ESPAD šalis kaip visumą, matyti, kad alkoholiniai gėrimai labai plačiai vartojami ir jais labiau piktnaudžiaujama (girtumas ir besaikis gėrimas), nei nelegaliais narkotikais. Šis faktas byloja apie tai, kad įvairios problemos yra labiau susijusios su alkoholio nei su narkotikų vartojimu. Reikia manyti, kad legalizavus bet kokį nelegalų narkotiką, jo vartojimas stipriai išaugtų ir galbūt prilygti alkoholio vartojimui. Tai stipriai pablogintų ir taip pavojingą padėtį ir sukeltų didelių problemų. Greitas ir stiprus priklausomybių išsivystymas paauglystės amžiuje, naudojant narkotikus ir jų šuoliškas plitimas tarpe 15-16 metų moksleivių ir dabar kelia nerimą bei platesnius reikalavimus jų prevencijai, jos veiksmingumui ir efektyvumui.

Būtina pabrėžti, kad ESPAD projekto duomenys yra tikslūs ir patikimi. Akivaizdu, kad skirtinga šalių kultūrinė aplinka tam tikra prasme sąlygoja moksleivių norą teisingai atsakyti į klausimus. Mūsų respondentų norą teisingai atsakyti į klausimus rodo 10 lentelė.

Lentelė 10. NORAS PRISIPAŽINTI (PROCENTAIS)

Klausimas	Lytis	Atsakymas
Klausimas	Lytis	Aš jau pasakiau, kad vartojau	Tikrai taip	Galbūt taip	Galbūt ne	Tikrai ne
Jei būtum kada nors vartojęs(usi) marihuaną ar hašišą, ar pasakytum apie tai šiame klausimyne	Berniukai	14.3	45.5	18.6	5.0	16.5
	Mergaitės	4.4	64.7	19.1	4.6	7.1
	Iš viso	9.5	54.8	18.9	4.8	12.0
Jei būtum kada nors vartojęs(usi) heroino, ar pasakytum apie tai šiame klausimyne	Berniukai	5.0	52.7	20.3	5.3	16.7
	Mergaitės	2.3	66.7	20.0	4.3	6.7
	Iš viso	3.7	59.5	20.1	4.8	11.9

Palyginti didelis procentas moksleivių pareiškė, kad jie neprisipažintų, jeigu jie vartotų narkotikus. Tačiau, kaip pažymi Bjorn Hibell, problematiškas duomenų teisingumo aspektas būdingas tik nedaugeliui šalių. Kultūrinė aplinka, savo ypatumais daranti įtaką tyrimų rezultatams, neturėtų būti laikoma netikslumu.

Straipsnis

Narkotikai