Straipsnis

Argumentai prieš narkotinių medžiagų legalizavimą

Pelle Olsson

Įžanginis žodis

Šiuo metu yra garsiai reikalaujama legalizuoti narkotikus daugelyje Europos valstybių. Kai kur legalizavimo judėjimai yra gerai organizuoti ir turi stiprius finansinius šalitinius, kuriais gali pasiremti. Svedijoje šis judėjimas nėra smarkiai remiamas, bet kartais girdimi pritairimo balsai. Siame lankstinuke autonus ir žurnalislas Pelle Olsson tiria, o po to atsako į daugelį klausimų, susijusių su narkotikų prevencija. Šis lankstinukas yra išleistas kartu su Slokholmo miesto Nusikaltimų prevencijos koordinacijos tamyba, organizacija "Europos miestai prieš narkotikus" (ECAD) irNacionaline ascociacija už visuomenę be narkotikų (RNS), Stokholmas.

Siandien piktnaudžiavimas narkotikais jau veda prie didelės socialinės ir medicininės žalos. Ekonominės pasekmės yra akivaizdžios. Jei tam tikrų narkotikų draudimas bus panaikintas, padariniai bus siaubingi. Mes privalome kovoti su piktnaudžiavimu narkotikais ir išlaikyti reikalavimą už visuomenę be narkotikų. Visos pastangos legalizuoti narkotikus turi būti atmestos. Legalizavimo judėjimas yra pavojus žmonių gerovei ir saugumui.

Koordinavimo tarnyba yra atsakinga už daugelį projektų bei veiklos sričių. Esant tokiam narkotikų vartojimo išplitimui natūralu, kad mes dalyvaujame informacijos ir nuomonių skleidimo plačiajai visuomenei veikloje, kurioje yra taikomos tokios priemones kaip publikacijos, problemų sprendimo metodų pasiūla, seminarai ir studijų dienų organizavimas.

1993 metais Stokhomas ir Paryžius kartu ėmėsi iniciatyvos, kad įsteigtų organizaciją, kuri kontroliuotų kovą su narkotikais. Visi 21 miestas, kurie buvo pristatyti, kai organizacija pradėjo veiklą 1994 metų balandžio mėnesį, pritarė Slokholmo rezoliucijai, kurią galima reziumuoti taip:

• prieš narkotikų legalizavirną;

• už naujus metodus kovoje su narkotikais;

• už narkomanų priežiūros būdų vystymą;

• už aktyvią ir progresyvią narkotikų prevencijos veiklą

• už tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Šiuo metu prie ECAD prisijungė 97 miestai visoje Europje. ECAD skatina narkotikų vartojimą ribojančią politiką ir suteikia prevencinėms priemonėms pirrnenybę. Taip pat akcentuojama, jog narkomanams reikia suteikti galimybę reabilituotis.

ECAD netiki, kad galima nubrėžti skirtumą tarp “lengvų” ir “sunkių” narkotikų. Visi narkotikai yra pavojingi ir nereikalingi. Todėl su hašišo vartojimu reikia kovoti taip pat atkakliai, kaip ir su kitais narkotikais.

Nacionalinė asociacija už visuomenę be narkotikų yra populiarus judėjimas, kurį pradėjo gydytojas iš Švedijos Nils Bejerot. Šiuo metu visoje Švedijoje yra 20000 narių. Kaip jie patys teigia “Mes nesame nei religinė, nei politinė organizacija”.

RNS pirminė užduotis yra sukurti visuomenės nuomonę, kuri remtų ribojančią narkotikų vartojimą politiką - taip siekiama, kad bet kokiam piktnaudžiavimui narkotinėmis medžiagomis turi būti priešinamasi. Prevencinės priemonės prieš piktnaudžiavimą yra svarbios, nes tai yra ankstyva ir nuosekli intervencija, kai iškyla piktnaudžiavimo narkotikais faktas. Geriausia, žinoma, jei jauni žmonės gali būti įtikinti, kad niekada nė nemėgintų vartoti narkotikus.

Tikslas - suvienyti demokratiškai nusiteikusius žmones kovoje už visuomenę be narkotikų, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų ar kitų dalykų.

Įvadas

 

Daugumoje Europos valstybių, ypač priklausančių ES, vyksta naujas tradicinės narkotikų politikos įvertinimas. Daug nusivylusių grupių, pradedant pačiais narkomanais ir baigiant vadovaujančiais politikais, dabar abejoja sena bendrai priimta pažiūra, kad visi ne medicininio panaudojimo narkotikai turėtų būti uždrausti. Šiuo klausimu yra įvairių nuomonių:

Dekriininalizacija

Taim tikros narkotinės medžiagos turėtų būti parduodamos laisvai ir tam tikri narkotikų pardavimo aspektai (pavyzdžiui, vartojimas) turėtų būti legalizuoti.

Teisėtas išrašymas

Gydytojai turėtų išrašyti narkotikų, tuo palengvindami narkotikų stygių jaučiančiųjų kančias.

Legalizavimas

Visi arba beveik visi narkotikai turėtų būti parduodami laisvai, maždaug kaip šiais laikais parduodamas alkoholis.

 

Atrodo, jog šių trijų veiksmų krypčių skelbėjai tiki, kad jie aptiko nepaprastai nuostabius metodus kaip pažaboti narkomanijos problemą visuomenėje. Tokio pobūdžio idėjos, nėra naujos. Amžių bėgyje tokios priemonės, dėl kurių šiuolaikinis narkotikų legalizavimo judejimas ginčijasi dabar, buvo aptarinėjamos ir panaudojamos. Todėl išnagrinėkime argumentus už pilną ar dalinį narkotikų draudimo panaikinimą.

 

Legalizacijos judėjimo argumentai:

 

1. “Mafijos” argumentas

Narkotikų legalizavimas ir valstybės kontroliuojamas apmokestintas narkotikų pardavimas sužlugdys tarptautinę narkotikų mafiją.

Atsakymas

Prekyba narkotikais su gerais ketinimas - kaip ir žmogžudystė, vagystė ar klastojimas.

Šis argumentas daro prielaidą, kad visų narkotinių medžiagų uždraudimą reikia panaikinti. Jei kokainas ar krekas, ar dar koks naujas narkotikas bus nebedraudžiamas, “juodoji rinka” greičiausiai bus pakirsta, bet jos veiklos apimtys nesumažės.Dauguma medikamentų yra griežtai kontroliuojami sudėtingais tarptautiniais ir vidaus įstatymais. Kaip įmanomą kontroliuoti migdomųjų tablečių, morfijaus ar antibiotikų vartojimą, jei heroinas ir ekstazy parduodamas laisvai? Kaip įmanoma užkirsti kelią vaistų, kurie buvo išregistruoti dėl jų neatitikimo žmogaus sveikatos apsaugai, pasirodymui rinkoje? Ką daryti su kitais uždraustais toksiniais produktais? Ar narkotikai bus parduodarni vaikams? Ar bus parduodami laisvai bet kur, ar tik specialiuose kioskuose?

Tokie klausimai, pateikti legalizavimą remiantiems, visuomet veda prie tvirtinimo, kad turi būti kokia nors reguliavimo forma. Kur nubrėžti ribas ir kaip mafijos veikla bus sužlugdyta?

Panašu, kad pilno legalizavimo atveju, mafija arba taps legaliais vykdytojais narkotikų versle, arba perkels savo veiklą į kitas nelegalias sritis. Kadangi įstatymų laužymas nėra pats savaime nusikalstamų sindikatų veiklos tikslas, jų tikslas -užsidirbti pinigus. Ar jie to sieks garbingomis, ar negarbingomis priemonėmis, nėra taip svarbu. Tarptautinis nusikalstamumas negali būti nugalėtas, suteikiant jam daugiau veiksmų laisvės, bet tik aktyvia stipraus demokratinio valstybės aparato veikla.

Silpnas valstybės aparatas, toks kaip pietų Italijoje, yra geriausias dirvožemis mafijai. 

2. Narkomanų nusikalstamumas

Jei narkotikai yra parduodami pigiai arba dalinami nemokamai tiems, kas nuo jų priklauso, tuomet pastarieji neturės vykdyti nusikaltimų, kad gautų pinigų narkotikams.

Atsakymas

Sis požiūris dažnai atspindi humanišką narkomano požiūrį - jis atskleidžia solidarumą su jais, neretai pateikiamą pačių gydytojų ar sveikatos sistemos darbuotojų. Toks buvo ir Švedijoje vykusių debatų požiūris, pateiktas septintame dešimtmetyje: narkomanas priverstas vykdyti nusikaltimą, kad patenkintų savo įpročius, kurių jis nebekontroliuoja. Argumentas yra gana patrauklus.

Kaip liudija patirtis, nors Švedijoje septintame dešimtmetyje buvo legaliai išrašomos narkotinės medžiagos, nusikalstamumas kaip tik padidėjo tarp tų, kurie gavo narkotikus pagal receptus, nors narkotikai buvo nemokami; daugumos gavėjo ankstesni nusikaltimai -prekyba narkotikais ir jų laikymas - automatiškai dingo iš statistikos.

Nauja ataskaita iš JAV rodo tą pačią tendenciją: narkotikai savaime sudaro dirvą nusikalstamumui. Tik 5% narkomanų nusikalstamumo sudaro nusikaltimai dėl narkotikų - tokie kaip prekyba ir laikymas. 20% nusikaltimų yra vagystės, apiplėšimai ir panašiai, kurie įvykdomi, kad galima būtų gauti pinigų nusipirkti narkotikus, o 75% užpuolimų yra priskiriami kitiems nusikalstamumo tipams, kuriems nepadarytų įtakos laisvas aprūpinimas narkotikais.

Palyginkite tai su kitais narkotikais, alkoholiu, kurie lengvai prieinami. Trys ketvirtadalius visų žiaurių nusikaltimų Švedijoje įvykdė žmonės, paveikti alkoholio.

3. “Gryni” narkotikai

Mirtis ir nelaimingi atsitikimai, sukelti narkotikų, pavyzdžiui ŽIV, dažnai įvyksta nuo nešvarių adatų ir švirkštų arba nuo pačios medžiagos, kuri buvo sumaišyta su kitomis medžiagomis taip, kad vartotojas gali nė nežinoti jos stiprumo. Sterilūs narkotikai su jo sudėties deklaracija nepadarytų tokios žalos.

 

Atsakymas

I. Mirtys, susijusios su narkotikais, nedaug turi bendro su tuo, ką vartotojas žino apie narkotiko stiprumą. Dažniausia pasitaikanti mirties priežastis tarp narkomanų yra apsinuodijimas, dažnai sukeltas heroino perdozavimo, kuris turi stiprų slopinamąjį poveikį kvėpavimui. Bet tik pusė arba trečdalis visų heroino peirdozavimo atvejų rodo, kad būtent šis narkotikas randamas mirusiojo kraujyje.

Heroinas dažnai vartojamas konibinacijoje su alkoholiu ir nežinomos sudėties tabletėmis, kas įtakojo apsinuodijimą.

Kai septyni narkomanai mirtinai apsinuodijo 1993 metų rudenį Stokholme, pradžioje buvo manoma, kadjie mirė nuo neįprastai gryno heroino. Vis dėlto, teismo ekspertizės scheminis tyrimas parodė, kad mirusiųjų kūnuose nebuvo daug narkotikų. Netikėtai rimtai narkotikai paveikė dėl infekcijos, pablogėjusios bendros sveikatos būklės ir sumažėjusio imuninio atsparumo.

Kitos įprastos mirties priežastys narkomanų tarpe - žmogžudystės, savižudybės ar avarijos - žinoma nėra veikiamos narkotikų sudėties, joms didesnę įtaką daro jų poveikis.

II. Neskaitant staigių mirčių, narkomanija yra rimčiausias, su narkotikais susijęs pavojus sveikatai, o pripratimas atsiranda vienodai ir nuo legalių, ir nelegalių narkotikų. Tas argumentas, kad tam tikrų nedidelių infekcijų - vočių ir pūlinių - galima išvengti vartojant grynus narkotikus ir švarias adatas, manomai yra teisingas. Vis dėlto, kalbant apie ŽIV, Švedijos patirtis gali būti įrodymas, kad įmanoma sumažinti infekcijos plitimą neteikiant narkomanams gamyklinių narkotikų ar laisvai nedalinant adatų ir švirkštų. Dažniausiai vartojamos narkotinės medžiagos Svedijoje ir pasaulyje apskritai - kanapės - jau yra grynas, natūralus produktas. Būtent vartotojas, sumaišydamas hašišą ar marichuaną su tabaku daro poveikį jo stiprumui ir grynumui.

4. Zalos sumažinimas

Narkotikų problema yra tokia didelė šiais laikais, kad vis tiek neįmanoma su ja kovoti. Malšinimo politika, taikoma nuo 1960 metų, tik pagilino šią problemą. Tokioje situacijoje reikia būti labai pragmatišku - geriau sutelkti kuo daugiau dėmesio į žalos mažinimą, kurį sukelia piktnaudžiavimas narkotikais suteikiant vartotojui metadono ar kitų pigių, grynų narkotikų, švarių adatų ir informacijos kaip narkotikai gali būti vartojami su kuo mažesne rizika. Toks požiūris dominuoja daugelyje Europos valstybių ir dažnai pateikiama kaip "žalos mažinimas".

 

Atsakymas

Teiginys, kad narkotikų vartojimas tarsi epidemija plinta daugelyje valstybių, yra teisingas. Maždaug 15% jaunimo 9 klasėje (15-16 metų amžiaus) teigė, kad jie kažkada yra bandę narkotikus. Nuo 1980 metų ši proporcija nukrito iki 3-5%. Nesunku nuspėti, kad šios tendencijos susiję su vis griežtėjančiais įstatymais, pagal kuriuos net narkotikų vartojimas buvo neteisėtas. Tuo pat metu galimybės narkomanams gydytis išaugo labai smarkiai, kuomet sumažėjo besigydančiųjų skaičius (maždaug nuo 1992 metų).

Atsižvelgiant į minėtus rezultatus nėra teisinga vadinti Švedijos požiūrį represyviniu, kaip kad daro vokiečiai ar olandai. Labiau tiktų jį vadinti tvirta ir vientisa antinarkotine politika.

Kitas pavyzdys šiais laikasi būtų JAV. Ką begalvotume apie "karą narkotikams", jo pasekoje smarkiai nukrito kokaino vartotojų ir kanapės rūkytojų skaičius. Istorija gali pateikti daugiau nepalyginamų sėkmingai veikiančios liberalios politikos pavyzdžių.

II. Argumentą už žalos mažinimą taip pat nugalėjo neišvengiamas faktas, kad narkotikams tapus lengviau prieinamiems, daugiau žmonių juos išmėgina ir prie jų pripranta. Per 1965-1967 metų laikotarpį, kai Švedijoje receptai buvo išrašomi legaliai (taip pat Anglijoje septintame dešimtmetyje), narkomanų, kurie narkotikus leidosi į veną, skaičius padidėjo. Teisėti narkotikai, įskaitant ir metadoną, apsunkina tokiems klientams išsivadavimą nuo pavojingo įpročio.

5. Laisvės argumentas

Laisvoje visuomeneje visi turėtų galimybę daryti su savo kūnu tai, ką nori (kartais su sąlyga: kol tai nedaro žalos kitiems). Narkotikų rinka taip pat turėtų būti laisva, nereguliuojama valstybės. Laisva konkurencija automatiškai kainas padarytų žemiausiomis, o kokybę - geriausia.

Atsakymas

I. Individas laisvai renkasi ar pradėti vartoti narkotikus, bet, jei jau tapo nuo jų

priklausomas, nebelieka laisvas. Narkotikų vartojimas tampa imperatyvu, prieš kurį nublanksta bendruomeninės taisyklės ar net autoritariškiausios visuomenės kontrolė.

II. Aplink narkomanus esantys asmenys - šeima, kolegos ir visuomenė - visuomet jaus šio piktnaudžiavimo poveikį.

III. Kai kam gali pasirodyti natūralu, kad neįmanoma nieko pasakyti, kas yra teisinga, kad neapriboti žmogus laisvės - tai politinė ir filosofinė pozicija, perimta iš laisvamaniško mąstymo. Minties apie galimybę laisvai apsirūpinti narkotikais nepalaiko modernaus liberalizmo tėvas Džonas Stiuartas Milas (John Stuart Mill). Knygoje "Apie laisvę" (pirmas leidimas1859 m.) Milas kviečia visuomenę įsikišti, kai girtuokliavimas turi pasekmių kitiems, o ne vien pačiam girtuokliui. Kalbėdamas apie nemedicininį nuodų vartojimą (šiandien tai galima traktuoti kaip narkotinių medžiagų vartojimą), jis teigia, kad negalima daryti tai, ko kiekvienas užsimano. Individas turi paklusti apribojimams dėl kolektyvinės gerovės.

IV. Laisvamaniški, laisvos rinkos argumentai negali būti taikomi narkotikams. Tokių produktų kainos ir kokybės negali reguliuoti įprastos tiekimo ir paklausos sistemos. Laisva konkurencija negali veikti, nes pirkėjas atsiduria beviltiškoje padėtyje santykiuose su pardavėju. Narkomanas turi gauti prekę tuojau pat ir pasiryžęs mokėti bet kokią kainą.

6. Žalos faktorius yra išpūstas

Narkotikai grynu pavidalu ir įsigyjami teisėtu būdu, nėra tokie jau žalingi. Būtent dėl draudimo, o ne pačių narkotikų atsiranda pavojus sveikatai, nes narkomanas priverstas vartoti “nešvarius” narkotikus, gauti juos iš kriminalinės aplinkos, kur jo tyko dideli pavojai.

Atsakymas

Rimčiausi sužeidimai - mirtis nusinuodijus ir pripratimas, kuris veda prie savižudybės, ligų ir avarijų - pačių narkotikų pasekmė, o ne jų draudimo. (t. p. zr. atsakymus į 3 teiginį). Prie to galima pridėti psichologinę žalą ir ligas, taip pat pavojingus padarinius genų lygmenyje, kenksmingą efektą imuninei ir reprodukcinei sistemai, pavojingus asmenybės pasikeitimus, žalą vidaus organams ir t.t., kas neturi nieko bendra su galimais narkotinių medžiagų “nešvarumais”.

Su kenksmingais bei tragiškais narkotikų vartojimo padariniais galima susipažinti mokslinėje literatūroje ir plačiai aprašytuose medicinos praktikos pavyzdžiais iš viso pasaulio.

7. Būtina legalizuoti kanapes

Hašišas ir marichuana yra “lengvi” narkotikai. Jie sukelia nedidelę intoksikaciją, kuri nedaro poveikio aplinkai. Hašiso rūkoriai niekuomet netampa agresyviais, skirtingai negu išgėręalkoholio asmenys, o žalingas poveikis yra sunkiai įvardijamas. Kanapės nėra narkotikas, prie kurio priprantama, be to, nuo jo nebūna pagirių.

Atsakymas

I. Hašišas ir marichuana yra narkotikai. “Lengvų” narkotikų sąvoka nėra pripažįstama nei medicinos srityje, nei tarptautinėje teisėje. Nuo 1961 kanapės buvo įtrauktos į JT "Atskirą konvenciją dėl narkotinių medžiagų", pagal kurią visoks nemedicininis išvardintų medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Konvenciją ratifikavo 150 valstybių. Vyriausybiniame lygyje tik Olandija ir Šveicarija stengiasi išreikalauti, kad JT panaikintų šias nuostatas.

II. Vien tik faktas, kad hašišas sukelia skirtingas intoksikacijas nei, pavyzdžiui

alkoholis, heroinas ar amfetaminas, dar nereiškia, kad jis mažiau pavojingas, kadangi jis tik žalingesnis kitais aspektais. Kanapės veikia visų pirma psichiką, o ne kūną. Tai pavojingiausia jauniems žinonėms. Natūralus brendimo procesas yra sulaikomas, taigi 25-30 metų amžiaus žmonės, kurie reguliariai rūkė hašišą, elgiasi kaip paaugliai, kai kalbama apie atsakomybę už jų pačių ateitį, studijas, punktualumą, darbą arba pačių tėvystę ar motinystę.

III. Rūkant hašišą, be kita ko, žalojama širdis ir plaučiai, imuninės organizmo apsaugos sistema, nėštumo metu - gemalo išsivystymas, taip pat reprodukcinė sistema.

IV. Dramatiška padėtyje atsiduria dalis rūkalių: hašišo psichozės pasekoje išsivysto stiprus liūdesys, nesusigaudymas esamoje tikrovėje ir tikrovės iškreipimas. Didelė dalis tų, kurie kenčia nuo tokio tipo aštrios psichozės niekuomet nepasveiksta.

V. Intoksikuojančios medžiagos kanapėse (vadinamas THC terminu) tirpsta riebaluose , o ne vandenyje, kaip narkotikai, ir todėl ilgiau lieka kūne. Galite parūkyti kartą per dvi savaites , tačiau visuomet liks toksinės nuosedos organizme.

VI. Kaip ir prie visų narkotikų, prie hašišo įprantama, o tai įgalina lengvai pereiti prie kitos rūšies narkotikų vartojimo.

VII. Olandijoje ir Vokietijoje 7-10% visų, kurie ieško pagalbos dėl narkomanijos sukeltų sunkumų, kaip pagrindinę problemą nurodo hašišą.

VIII. Vokietijoje daugiau nei pusė tų, kurie ieško pagalbos dėl pripratimo prie hašišo, taip pat daug vartoja alkoholio. Virš 60% jų vartoja heroiną ir 40% kokainą.

IX. Hašišo rūkytojai gali elgtis gana agresyviai ir savęs pačių, ir kitų atžvilgiu. 658 mirčių, susijusių su narkotikais Stokholme 1986-1993 m., tyrimas atskleidė, kad 52 mirusių kūne nebuvojokio jokio kito narkotiko išskyrus hašišą. Mirtis toje grupėje įvyko dramatiškai - žmogžudystės, savižudybės (kai kuriais atvejais šokant iš aukščio aptemus sąmonei) ir avarijos kelyje. Buvo įrodyta, kad kelios žmogžudystės buvo įvykdylos hašišo poveikyje.

8. Alkoholio argumcntas

Alkoholis yra labai žalingas. Nepaisant to, jis nėra draudžiamas. Todėl nelogiška drausti narkotikus. Tuo labiau, nesėkmingas mėginimas uždrausti alokoholį JAV 1920-1933 metais rodo, kad neįmanoma draudimais efektyviai kovoti prieš svaigalų išplitimą.

Atsakymas

Argumentas yra silpnas. Jį galima tiesiog “apversti” ir pasakyti, kad jei jau turime vieną narkotiką visuomeneje, kuris daro žalingą poveikį, būtent alkoholį, nėra būtina legalizuoti daugiau kenksmingų svaigalų.

Pamokos, išmoktos iš alkoholio draudimo JAV, negali būti lyginamos su narkotikų draudimu, kadangi alkoholis yra socialiai įsišaknijęs. Kitaip tariant, alkoholio vartojimas yra endeminis (vietinis) pripratimas ir stabdyti jį pavėluota maždaug tūkstančiu metų. Šiandien narkomanų piktnaudžiavimas yra epideminės prigimties, t.y. iškreiptas elgesys, plintantis per asmeninius kontaktus. Todėl, kol dar ne vėlu, yra būtina stabdyti narkomanijos plitimą.

9. Narkotikai tampa daugpatrauklesn, jei jie tdraudžiami

Olandų narkotikų politikos esmė yra nedramatizuoti hašišo ir marichuanos vartojimo, kadangi jų vatojimas nebėra maištavimo aktas. Panaikinus nedorovingumo štampą, taikomą narkotikams, narkomanai nebebus visuomenės atstumtaisiais ir kreipsis pagalbos ir paramos.

Atsakymas

Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių pamėgins tai, kas nėra draudžiama, nei tai, kasįstatymais neleista. Jei mes vis tiek pritarsime tam argumentui, kad patrauklu būti autsaideriu, tuomet, kaip ir Olandijoje, dar daugiau žmonių pradės naudoti narkotines medžiagas. Būtina pabrėžti, jog narkomanai ankstyvojoje stadijoje savanoriškai nesikreipia pagalbos, kadangi jie nemano turį problemų. Tai neturi nieko bendra su baudžiamųjų veiksmų, nukreiptų prieš juos, baime. Tai susiję su priklausomybe nuo narkotikų, visaapimančia aistranarkotinėms medžiagoms, kuri yra labai stipri.

10. Palikite narkomanus ramybėje

Kovokite su narkotikų prekeiviais, bet palikite ramybėje narkomanus. Nelegalizuoti narkotikai veda narkomanus į nusikaltelių pasaulį. Narkotikų vartojimas ir laikymas, kad pats suvartotum narkotikus, neturėtų būti baudžiamas.

Atsakymas

Nusikaltėlių gyvenimas ir narkotikų vartojimas dažnai tarpusavyje susiję. Daugeliu atvejų pradžioje padaromas nusikaltimas, o po to vartojami narkotikai. Tai klaidinantis mitas, kad narkotikų kantrabandininkai ir prekeiviai platina narkotikus naujiems vartotojams. Retai žmogų kalbina pamėginti narkotikus visai nepažįstami asmenys. Dažniausiai įtikina pamėginti jiems artimi, norintys naujo partnerio ar draugo žmonės.Todėl vartotojas tampa vienintele nepakeičiama grandimi narkotikų grandinėje. Augintojus, gamintojus, didmenininkus ir mažmenininkus visuomet pakeis nauji, kol bus POREIKIS, nes tą prekę taip lengva rasti. Piktnaudžiautojas gatvėja, ypač pradinėje narkomanijos stadijoje, yra varomoji jėga, stovinti už nepaprastai galingos organizacijos. Dėl šios priežasties reikia nepalikti tuščios vietos narkotikų piramidės viršūnėje. Įstatymai, aiškiai draudžiantys narkotikų vartojimą, yra ne tik efektyvūs, bet ir humaniški, nes skatina socialinių tarnybų, mokyklų ir tėvų ankstyvą įsikišimą.

Mes įvertiname argumentus ir reziumuojame kodėl reikia drausti narkotikus:

1. Narkotikai sukelia mirtį.

2. Prie narkotikų pavojingai priprantama.

3. Narkotikai žaloja protą ir fizinę sveikatą.

4. Narkotikai veda prie socialinio pasyvumo.

5. Narkotikai sukelia agresiją ir tampa nusikaltimų priežastimi.

6. Narkotikai žaloja vaikus ir jaunus žmones.

7. Narkotikai kenksmingai veikia artimus narkomanui žmones.

8. Narkotikai kelia rimtą grėsmę vairuojant automobilį ar darbo metu.

9. Pasaulyje visuotinai susitarta, kad narkotikai turi būti draudžiami.

10. Prieš narkotikus galima kovoti